Filed under: Dienelės
Žinot, kokia šiandien diena? 31? Pasibaigė sausis, pažiūrėkim kas gero blogo per ta laiką įvyko.
Iš viso 731 apsilankymai
Sausio 18 apsilankė 145 žmogus. Kai pamačiau, net pagalvojau, kad reikia trenkti tą visą rašymą ir slėptis po lapais. Fuu… (iškvėpiu daug oro), mano populerumas kaip staigai buvo pakilęs, taip pat staigiai ir atslūgo. Nesakau, kad nemiela gauti komentarus, net gi labai miela, ypač iš panelių 8) tačiau man pilnai užtektų vieno-dviejų 
Nereikia vežti tonomis 
ignieska> jeigu skaitai šį įrašą, gal galėtum įvertinti save pagal mano reikalavimus merginai (plačiai čia ir čia, o čia trumpai) ir apibūdinti savo svajonių princą kiek galima detaliau. Dėkui :*
Kas gi gero įvyko mano gyvenime? Visiškai atvirai: viena totaliai, visiškai atsitiktinė pažintis, galėjo įvykti, galėjo neįvykti. Kaip aklai vištai grūdas. Labai labai skanus. Ta prasme, grūdas.
Vertinant pagal mano reikalavimus… Išvaizda: dedu + tik prie ūgio. Kitos: nerūko +; sako tiesą +; linksma +; Dar reiktų pafilosofuoti dėl gyvenimo nestabdymo… ieškodamas ribos, aš turbūt truputi per lenkiau lazdą, bet gerai laikėsi Ta prasme stabdžiai iškelti labai aukštai Anyway, vis tik pastebėjau ir daug trūkumų, kuriuos bučiau linkęs nutylėti.
Žodžiu, viena pažintis, norėtųsi kitą mėnesį jų skaičių padvigubinti, gal kas turit pasiūlymų nuo ko pradėti? Kur bandyti laimę?
Aš pabandžiau pažiūrėti kokios galimybės galėtų egzistuoti:
klasiokės/grupiokės/bendradarbės – šitas variantas ieškant poros visai tinka, bet ne man 
man reikia naujų pažinčių.
Pažinčių portalai… Jų tiek daug, kad net nežinočiau kuriame registruotis, beje, aš neesu nei viename užsiregistravęs
Ieškoti kokio nors būrelio? Hm… Ką aš mėgstu daryti?
Jeigu atkreipėte nepaminėjau klubų ar kitų dance vietų. Nesakau, kad reikia panelės, kuri nemokėtų linksmintis, tačiau man reikia tokios, kuri galėtų žvelgti giliau… ta prasme… galbūt geriau papsakosiu kitą kartą.
ps. pasirodo, jog tėvams negali būti nieko blogiau, nei, kad jų dukra susirado naują draugą internetu
Filed under: Žemas lygis
Šį kartą norėčiau pakalbėti apie gerokai vyresnius už save žmones. Žmones, kurie jau buvo sukurę šeimas, išaugino vaikus, išsiskyrė, po to vėl nusprendė paieškoti laimės (viskas įvyko nebūtinai ta tvarka, kuria aš išvardinau).
Tingėjau galvoti, kokią nors įmantrią istoriją todėl pateiksiu dialogo forma, taip kaip girdėjau…
Moteris A: “Ar Moteris C, jau paliko Pilietį K?”
Moteris B: “Ne”
Moteris A: “Kaip tai? Juk sakei, kad jai visai nepatinka Pilietis K.”
Moteris B: “Na, taip jai visiškai nepatinka, bet Pilietis K padovanojo žiedą su deimantu. Be to jis už Moterį C vyresnis 20 metų, jo širdis silpna. Jis pasiryžęs užrašyti visą turtą jai. Tai pakentės truputi, metelius-kitus.”
Moteris A: “O daug to turto jis turi? “
Moteris B: “Normaliai, butas dvieju kambarių, sodyba prie kažkokio tvenkinio ir dar turėtų santaupų būti… Juk žiedai su deimantais pigiai nekainuoja”
Moteris A: “Jo. O tai gal kur nors geroj firmelėjė įsitaisęs kokiu direktoriumi, kad tiek pinigų turi? “
Moteris B: “Ne, maximoje dirba vyriausiu virėju “
Moteris A: “Fu, čia tai prastai, iš kur pas jį tie pinigai? “
Moteris B: “Nežinau, gal sutaupė per gyvenimą… “
Tiesa pasakius, man kraupu klausyti, tokių dialogų. KAIP TAIP iš viso GALIMA? Čia ką moters tikslas gyvenime yra tapti turtingiausia kapinėse?
Nesakau, kad jos visos tokios, tiesiog jos nesikeičia.
Trūksta protingų žodžiu, kad pakomentuočiau tokias situacijas plačiau… Tai tiesiog šūdas.
Gerbiami vieniši vyrai: eidami kur nors palikite piniginę namie.
ps. nuoroda į visiškai nesusijusi su šia tema video The girlfriend trainer
Filed under: Šabloniškos istorijos
“Neterškite meiles draugyste. Pabaiga yra pabaiga.” – Erich Maria Remarque
Kartais meilė baigiasi, ir dažniausiai baigiasi šabloniškomis istorijomis. Šį kartą į vieną pabandysiu sudurti jų be skaičiaus…. taip yra todėl, kad moku skaičiuoti tik iki triju , po to jau būna be skaičiaus.
Iš tiesų visiškai nesvarbu, kodėl jinai baigėsi. Ta prasme meilės istorija. Visiškai nesvaru, ar jis susirado kitą, ar ji įstūmė ragus, o gal tiesiog abu nusprendė, jog toliau tęsti neverta. Po tokio įvykio būna dvi reakcijos JO ir JOS.
JO reakcija: “aš tavęs nenoriu matyti, atsikinisk”.
JOS reakcija: “likime draugais”.
Aš lengvai galiu pakomentuoti JO reakciją, net jeigu paliko JIS pats, vis tiek galva, širdis ir prisiminimai – šventoji trejybė, kuri krečia pokštus, todėl nenuostabu, kad JIS nenori JOS matyti. JAM reikia laiko, kad greičiau tai užglaistytų. Aišku, tai priklauso nuo kiekvieno individo atskirai, vienam užteks mėnesio, kitam gali prireikti ir metų, ypač, jeigu buvo paliktas ant ledo. Užmiršimo procesą JIS nori pradėti tuoj pat.
Dabar pabandysiu pakomentuoti JOS reakcija, kaip ir JIS, JI negali susitaikyti su tuo kas įvyko, tačiau jinai linkusi gyventi iliuzijų pasaulyje ir turi praeiti, laiko kol jinai atsikrato visų iliuzijų. Tai ypač sunku JAM, kadangi jis turi elgtis kultūringai, atsakinėti į jos draugiškus pasiveikinimus, kai kiekvienas tas žodis tiesiog žudo ir primena, visai nesenai liepsnojusias aistras. Tuo tarp JAI tai padeda po truputi atsipratinti ir JO draugiškas elgiasys parodo, kad jie liko draugais. Kiekvieną dieną JAI reikia vis mažiau dėmesio, po maždaug mėnesio (pastaba: tai priklauso nuo kiekvieno individo atskirai) JI gali visiškai nesisveikinti ir praeiti kaip pro nepažystamą žmogų.
Visiškai negaliu logiškai pateisinti tokio JOS elgesio, tačiau tai įvyko ne vienam JAM ir ne vieną kartą. Kodėl JAI iš pradžių taip svarbu “likti draugais”? O su kiekviena diena, tas noras “likti draugais” vis mažėja, kol galiausiai JI net neprisimena tokio piliečio?
Ką gi JIS ir JI skiriasi, banali fraze, bet toks gyvenimas…
VELNIOP TOKĮ GYVENIMĄ!
VISKAS ARBA NIEKO!
Filed under: Šabloniškos istorijos
Kartais aš susimąstau, ar tik žmonių gyvenimai nėra šabloniški, vienodi, lyg tokios pačios kompiuterinės programos su skirtingomis užsklandomis. Nekartą tenka išgirsti skirtingas istorijas papasakotas skirtingų žmonių, tačiau jeigu nekreipti dėmesį į smulkmenas, tos istorijos atrodo identiškos. Šiandien pirmas pasakojimas iš šabloniškų istorijų, jas papasakojo dvi skirtingos merginos, tačiau tas dvi istorijas aš papasakosiu kaip vieną…
Kartais būna, kad meilė baigiasi… Ir dažniausiai baigiasi skiaudžiai bent vienai iš pusių. Jis paliko ją dėl kitos, ir dar kas svarbiausiai dėl visiškai priešingos, apkūnios ir negražios. Aišku, mergina nesupranta kas atsitiko, juk jinai buvo tokia gera, darė viską ko jis norėjo, visada ir visur buvo su juo, net gi eidavo pas jo draugus, kurie jai buvo ne prie širdies. Jeigu jinai visa save atidavė, tai kodėl jis ją paliko? Juk buvo tokia ideali, idealiai tokia kokios jis troško. Mergina kamuoja daug klausimų, tačiau jinai negali rasti atsakymų, juk… Tai kas blogai? Tiesa, kartais jis sakydavo “Man reikalinga laisvė”, šito, aišku, mergina nesuprasdavo, bet palikdavo ramybei vieną, kitą dieną. Tačiau staiga viskas baigėsi, galbūt tos laisvės suteikė perdaug?
Ar jums teko girdėti panašią istoriją? Jeigu teko turbūt žinote atsakymus. O tuo tarpu aš pateiksiu savuosius.
Jeigu aš norėčiau kažko kas visą laiką būna su manim ir visą laiką su manim sutinka, nusipirkšiau pripučiamą Steisi. Nežinau kas pasakė, bet mintis tokia: “Jeigu du žmonės idealiai sutaria dėl visų dalykų, tai vienas iš jų nereikalingas.” Aš tikrai nenoriu, kad jinai man visą laiką nusileistų, jeigu kas nors nepatinka, tai tegul rėžia iš peties į ausį. Aš taip pat nenoriu, jog jinai visą laiką eitų sumanim, galbūt mes norime pasėdėti vyriškoje kompanijoje ir papasakoti nešvankius anekdotus (pažiūrėti porno?). Aš taip pat noriu, kad jinai turėtų savo drauges, kad galėtų kartais prasiblaškyti ir prisigaudyti keistų minčių. Aš noriu, kad mano mergina būtų asmenybė, o ne mano veidrodis. Yra posakis, kad priešingybės traukia, ar tai turėtų reikšti, jog vienodybės stumia? Aš nenoriu, kad jinai mane suvalgytų, arba pateiktų save kaip patiekalą. Jeigu mūsų nuomonės visada idealiai sutaps, tai apie ka mes kalbėsim? Juk toks dialogas skamba idotiškai:
jis: “Gal…”
ji:”Taip, brangusis visiškai tau pritariu”
jis:”Noriu…”
ji:”Taip, brangusis visiškai tau pritariu”
Žodžiu mano patarimas toks: negalima visada nusileisti, reikia nebijoti išsakyti savo nuomonę. Ne konfliktai yra išsiskyrimų priežastis, bet jų nebuvimas. Jeigu vienas žmogus neišsako ko nori ir visuomet nusileidžia, tai kaupiasi, kaupiasi kol galiausiai negalima pakelti ir galiausiai pratrūksta. Arba gali būti ir kita situacija, kad antrasis nujaučia, jog kažkas yra ne taip ,tačiau nežino kas tiksliai, ji apima keistas jausmas lyg bendrautų su verge ar tarnaite, na, taip jinai tenkina visus poreikius, tačiau “it does not make him happy”…
Kartais pyktis yra sveika.
Filed under: Dienelės
Kiek anksčiau pabėginau apibūdinti savo svajonių merginos išvaizdą, bet atsirado žmonių, kurie pamanė, jog man svarbu tik išvaizda. Pabandysiu ištaisyti tą nuomonę ir išvardinti kas man dar svarbu:
- Nerūkanti, be komentaru ir jokiu nuolaidų.
- Visada sakytų tiesą ir nieko nuo manęs neslėptų.
- Sportiška – ta prasme, man patinka aukštakulniai bateliai, nu ta prasme tikiuosi jūs suprantate apie ką aš Bet visą laiką dėvėti aukštakulniais? Ne, man patinka eiti kur akys veda, kol kojos neša, o su aukštakulniais toli nenueisi.
- Šiek tiek spontaniška, bet ne be proto. Spontaniška, tam kad būtų galima pasakyti tarkim “važiuojam į Palangą” ir iš karto išvažiuojam nereikia ruoštis dvi dienas, ar du mėnesius (nors galbūt ne pats geriausias pavyzdys). Bet nenoriu, kad visur ir visada taip būtų, nespėčiau paskui tokią
- Kad mane suprastų ir palaikytų… šitą manau pakomentuosiu ateityje plačiau
- Suprastu humorą, aš galiu būti rimtas, senas pirdyla, bet aš to nenoriu, nenoriu suaugti.
- Mėgtu sijonus, suprantu, kad tai skamba labai keistai, bet viena pana man pasakė “su sijoniu jaučiuosi nepatogiai”. Damn! Nesakau, kad žiema, kai -meleonas, reikia dėvėti sijoną, aš taip pat nesu sinojas-diržas šalininkas, tarkim sijonas iki keliu mano nuomone yra pats tas.
- Kad mylėtų mane, o ne mano piniginę, čia visai prieš publikuojant prisiminiau vieną istoriją papasakosiu kitą kartą
Tiek man pavyko sugalvoti per valandą, kaip manote, ką dar turėčiau pridėti, ką pamiršau?
Filed under: Dienelės
Įsivaizduokite, kad pamatėte pačią gražiausią mergina pasaulyje, kurią 10 balų skalėje vertinate 11 balų. Tuometu kai jūs ja grožitės jinai išsitraukia ciagarę ir užsirūko, kaip pasikeis jūsų vertinimas?
Mano tai labai paprastai – tiesiog priekyje vienuolikos atsiras minusas. Rimtai, man Fredis Kriugeris gražesnis už rūkiančią moterį. Rūkanti moteris ne tik sėkmingai nuodija save (kas, matyt, nesvarbu) bei aplinkinius (abu šiuos dalykus “sėkmingai” gali daryti ir vyras), bet jos taip pat nuodija ir visos žmonijos ateitį – vaikus. Galbūt kam nors kils klausimas, ar vyras to nedaro taip pat? Na… taip… BET moteris pradeda 9 mėnesiais anksčiau! Ir čia švelniai pasakyta pradeda anksčiau, juk, tiesa pasakius, žaloja dar neišsivysčiusį organizmą.
Mano draugas sako, kad rūkanti moteris blogai dviem atvejais: kai rūko ir kai lenda bučiuotis. Matyt, žino ką sako Tačiau aš su tuo nesutinku, juk cigarečių dūmai įsigeria į drabužius, ir nerūkiančiam žmogui būti šale rūkančio, tai vis tiek tas pats nemokamas rūkymas, tik nepatiriant malonumo (malonumas tik už pinigus). Grindų skudurą ir tą aš gerbiu labiau nei rūkančią moterį, nes skuduras atlieka sunkų darbą – švarina kambarį…
Negaliu žiūrėti į rūkančias moteris.
Filed under: Dienelės
Šiandien susitikau su vienu senai savo matytų draugu, tuo metu jis buvo su savo mergina, kuri pasidėjusi ant kelių laptopą kažką dirbo. Mūsų diskusiją pertraukė draugės pareiškimas: “laišku nėra”
Šią situaciją draugas man paaiškino:
“Jinai žino, mano el. pašto slaptažodį ir visą laiką patikrina laiškus, o savo pašto slaptažodį griežtai slepia”
Aš juokais paklausiau: “Tai nuo panų laiškų negauni?”
Draugas: “Pats supranti, jeigu parašo Asta Dižiakrūtė, tai laiškas iš karto buna deleted”
Tai tik labai parastas pavyzdys, galima sugalvoti ir kitų. Tačiau jeigu pažiūrėsime į šį reikalą apskritai: kodėl moterys pilnos paslapčių, o vyrai nieko neslepia? Negi aš negalėčiau tikėtis iš savo merginos tokio paprasto ir elementaraus dalyko tiesos? Rimtai, galiu susitaikyti su bet kokia tiesa, bet negaliu susitaikyti su nežinomybe ir paslaptimis. Negaliu bendrauti su tokiu žmogumi, kuris taip ir pasako sorry nesakysiu. Ką gi sorry ir iki (galbūt kada nors dar susitiksim).
ps. Women know your limits, čia nesusiję su tema, apie kurią kalbėjau, bet šiandien su bendradarbe labai juokemės
Filed under: Dienelės
Jeigu dar neturite vaikino, gykas, jums pats tas. Jo IQ, didesnis už jo svorį, nors iš pažiūros atrodo nelabai tvarkingai, tačiau yra lengvai dresiruojamas, be to pasižymi kitomis geromis savybėmis: ištikimas sąžiningas ir .t.
Tiems, kas nežino kas yra gykas – wikipedios paaiškinimas, o savais žodžiais, sakant, tai žmogus pamišęs dėl, kompų ir apskritai IT
http://users.ox.ac.uk/~scat1312/geek.shtml
citata iš straipsnio: Geeks hang in packs for safety from situations like approaching women
Filed under: Dienelės
Ar teko gyvenime sutikti vampyres? Aš rimtai, nemanykit, kad prisiskaičiau per daug fantastinių knygų.
Istorija čia tokia. Vieną kartą seniai, seniai… Taigi, joa… Žodžiu panelei A, užėjo depresija, jai nebuvo nuotaikos, o kaip nepaguosi liūdinčio žmogaus? Taigi, aš idėjau visas pastangas, kad pakelčiau jos nuotaiką ir man pavyko. Kaip sakoma išsikalbėk ir bus lengviau. Kaip žinia, dabar chatai valdo pasaulį, ir visi išsikraustė gyventi į internetą. Po dviejų dienų gaunu žinutę: “man depresija”. Na, ką darysi, paguodžiau dar syki. Vėl po dviejų dienų kartojasi tas pats. Kadangi aš buvau užsiėmęs ir nebuvo man visai noro klausyti jos nesamoniu, tai atsakiau tiesiai šviesiai “tau depresija normali būsena”. (Po to nesikalbėjo dvi savaites. )
Kitą dieną susitikau su savo draugu K, ir jis man sako: “vakar panalė A buvo tokia nusiminusi”.
Aš jam: “Depresija jai normali būsena”.
Draugas K: “kaip tu gali, taip kalbėti? Aš ją visą vakarą guodžiau”
Manau tokios dialogo ištraukos užteks jums, kad suprastumėte kur lenkiu. Yra tokia rūšis moterų (žmonių???), kurioms bloga nuotaika yra normali būsena, jos nuolat ieško aukų, kurios imtų ir jas guostų. Tokias moteris reiktų vadinti energetinėmis vampyrėmis, jos nesugeba pačios pasigaminti sau energijos, todėl turi čiulpti ją iš kitų. Jeigu sutiksite, tokią moterį bėkite ir neatsisukite, nes jos suvilios jus, iščiulpsi visą… Ne, ne kraują, o jūsų energiją ir pavers jus niurgzliu, pavargusiu vampyru.
Kita istorija irgi panaši. Panelė B prieš mėnesį paliko savo vaikiną, o naujasis jos draugas paliko ją vakar. Savaime suprantama, kad panalė B puolė į depresiją ir nežino kurio iš dvieju savo vaikinų ilgėtis labiau. Kaip tokio žmogaus nepaguodus? Galbūt kas nors pasakys, kaip nepasinaudojus situacija ir nenukabinus? Bet gal apie tai kitą kartą.
Žodžiu, analogiška situaciją kaip ir su pirma istorija, po dviejų dienų: “man skauda galva”. Šį kartą aš suregavau iš karto ir mano atsakymas buvo: “o tau kada nors galvos neskauda?”. Kaip paaiškėjo tai būna netgi labai dažnai, daugiau iš panelės B girdėjau tik linksmas istorijas.
Aš nesakau, kad nereikia guosti, nes jeigu jūs neguosite, tai jos ateis skustis pas mane. Su guodimu bėda tokia, kad, jeigu nuo panelės nukeli 50%, jos bėdų, tai užsikeli ant savo galvos maždaug 10% naujų bėdų… 40% išsibarsto kažkur pakeliui…
Aš sutinku, kad visiems būna blogų dienų, bet gal ne kasdien?! Jeigu, taip tai paskubėkite, Senukuose nuolaidos virvei.
Kartą su draugu kalbėjom apie depresuojačius žmonės ir aš pasakiau, kad jų neguodžiu, o bėgu kuo toliau, tuomet jis manęs paklausė: “O tai kaip tu rošiesi turėti žmoną? ką darysi kai jai bus blogai, kas ją guos?” Aš atsakiau: “tegul eina guostis pas savo geriausią draugą-gėjų”.
Apibendrinant, galbūt aš storžievis, bet manyčiau, tai yra mano privalumas, kadangi vampyrės bandydamos įkąsti man į kaklą išsilauždantis, ir pasieškos lengvesnės aukos. Aš tikrai nenoriu gadinti savo nuotaikos, dėl neaišku ko. Ir patariu jums, jeigu žmogui bloga, tegul kankinasi vienas, nesikankinkite kartu, nesikankinkite už jį!
Filed under: Dienelės
Visų pirma reikia pasakyti, jog, man bent jau, netikėtai, mano dienoraštukas tapo gerokai populeresnis nei tikėjausi.
Hm… joa… neatsižvelgdamas į tai bandysiu toliau laikytis savo krypties.
Užduotis vienišiams.
Aš jau anksčiau rašiau apie savo svajonių merginą, bet paimti paveiksliuką ir pasakyti “šita” yra lengva, o jūs pabandykite įsivaizduoti ir užrašyti.
Ką gi mano pirmasis bandymas (tikrai nepaskutinis):
- Plaukai: ilgi, tamsus, nedažyti, tiesūs. Prieš porą metų buvo madingos “peroksidinės” blondinės, dabar labiau madinga dažyti sruogomis, anyway man tai nesižiūri, aš mėgstu natūralius produktus.
- Ūgis 165-170, na čia problema tame, jog neesu aukščiausias vyras Europoje ir už save aukštesnės turėti nelabai norisi. Porą kartų teko bendrauti su gerokai aukštesne, į papus žiūrėti kažkaip nekultūringa, o visą laiką žiūrėti į dangų (nu gerokai aukštesnė) paskausta kaklą
- Jeigu jau užsiminiau apie papus… kažkada mačiau tokį jocys.com reklaminį banerį “anketa merginoms nuo 18-24 papų dydis nesvarbu”. Kas sakė, jog papų dydis nesvarbu? Dėkui, lentos man nereikia, norisi, kad būtų ką į ranką paimti Kita vertus tikrai man nereikia arbūzų, na žinot, tokių kur žymi E, kas reiškia “for real Extreem”
- Nenoriu didelės kaktos, nežinau, kaip jums, bet man tai visiškai nesižiūri. Aišku didelę kaktą visuomet galima pridegti ilga grifka
- Akys. Ar pastebėjote, jog… kadangi japonu akys yra siaurios, tai visuose anime filmukuose moterų akys didžiulės, milžiniškos… japonų nepilnavertiškumo kompleksas? Lengviausia pasakyti, noriu, kad būtų normalios, bet tuomet klausimas kas yra normalios? Na, gerai nereikia tokių milžiniškų kaip anime, pilnai užtektų vidutinio dydžio. Akių spalva… mano akys – žalios, tai būtų tikrai šaunu irgi surasti tokias pačias Iš tiesų akyse svarbiausia, kad pažvelgęs į jas galėtum nuskęsti, o nepamatyti dugną
- Lūpos, buna tokios didžiulės ir mėsingos, o kartias būna tokiso sauros vos matoma linija, ar galėčiau išsirinkti kažką per vidurį?
- Nosis, man kažkodėl mažytė smulkutė nosyte atrodo sexy
Gerai šiandien sąrašą baigsiu, nes pasirodo, tai sunkiau nei aš galvojau užtrukau pusią valandos ir gavosi tai ką matote, ko dar nepaminėjau?
