Įrašyta kategorijoje: Šabloniškos istorijos
“Neterškite meiles draugyste. Pabaiga yra pabaiga.” – Erich Maria Remarque
Kartais meilė baigiasi, ir dažniausiai baigiasi šabloniškomis istorijomis. Šį kartą į vieną pabandysiu sudurti jų be skaičiaus…. taip yra todėl, kad moku skaičiuoti tik iki triju 
, po to jau būna be skaičiaus.
Iš tiesų visiškai nesvarbu, kodėl jinai baigėsi. Ta prasme meilės istorija. Visiškai nesvaru, ar jis susirado kitą, ar ji įstūmė ragus, o gal tiesiog abu nusprendė, jog toliau tęsti neverta. Po tokio įvykio būna dvi reakcijos JO ir JOS.
JO reakcija: “aš tavęs nenoriu matyti, atsikinisk”.
JOS reakcija: “likime draugais”.
Aš lengvai galiu pakomentuoti JO reakciją, net jeigu paliko JIS pats, vis tiek galva, širdis ir prisiminimai – šventoji trejybė, kuri krečia pokštus, todėl nenuostabu, kad JIS nenori JOS matyti. JAM reikia laiko, kad greičiau tai užglaistytų. Aišku, tai priklauso nuo kiekvieno individo atskirai, vienam užteks mėnesio, kitam gali prireikti ir metų, ypač, jeigu buvo paliktas ant ledo. Užmiršimo procesą JIS nori pradėti tuoj pat.
Dabar pabandysiu pakomentuoti JOS reakcija, kaip ir JIS, JI negali susitaikyti su tuo kas įvyko, tačiau jinai linkusi gyventi iliuzijų pasaulyje ir turi praeiti, laiko kol jinai atsikrato visų iliuzijų. Tai ypač sunku JAM, kadangi jis turi elgtis kultūringai, atsakinėti į jos draugiškus pasiveikinimus, kai kiekvienas tas žodis tiesiog žudo ir primena, visai nesenai liepsnojusias aistras. Tuo tarp JAI tai padeda po truputi atsipratinti ir JO draugiškas elgiasys parodo, kad jie liko draugais. Kiekvieną dieną JAI reikia vis mažiau dėmesio, po maždaug mėnesio (pastaba: tai priklauso nuo kiekvieno individo atskirai) JI gali visiškai nesisveikinti ir praeiti kaip pro nepažystamą žmogų.
Visiškai negaliu logiškai pateisinti tokio JOS elgesio, tačiau tai įvyko ne vienam JAM ir ne vieną kartą. Kodėl JAI iš pradžių taip svarbu “likti draugais”? O su kiekviena diena, tas noras “likti draugais” vis mažėja, kol galiausiai JI net neprisimena tokio piliečio?
Ką gi JIS ir JI skiriasi, banali fraze, bet toks gyvenimas…
VELNIOP TOKĮ GYVENIMĄ!
VISKAS ARBA NIEKO!
11 Komentarai so far
Pakomentuokite
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <pre> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>
Labai įdomus vertinimas
Sutinku, išsiskyrus tokia situacija dažna: vienas nenori kito matyt, o tas kitas būtinai nori “likti draugais” [mano asmenine nuomone, tas neįmanoma”.
BET. Arba aš esu nestandartinė mergina, arba dar tai lemia išoriniai veiksniai. Kai išsiskyriau su vienu tokiu “čiūvu”, mano reakcija buvo: “atstok, pamiršk, nebebendraujam”. Jis tuo tarpu: “likim draugais, bendraukim ir toliau..” Taigi NE VISOS JOS TOKIOS
trust me.
Comment by ignieska Sausis 30, 2007 @ 9:31 amO gal papasakotum visą savo istoriją man privačiai? Kad aš po to, pakeitęs vardus ir pagražines, galėčiau papasakoti viešai?
Comment by raganosiukas Sausis 30, 2007 @ 9:38 pmKad nera ka pasakoti. Trumpa ir kvaila istorija. Jaunyste-paikyste. Beje, man taip su dviem vaikinais: abu kazkodel norejo likti draugais. Ir ta pacia vasara, tai gal, sakau, oras kaltas buvo ar atmosferos slegis.
Comment by ignieska Sausis 31, 2007 @ 2:42 pmNors mano draugu pora atitiko tavo papasakota situacija: jis venge ja matyt, ji norejo likt draugais
o man lygiai taip kaip parašė raganosis
) (sutapimas? 
)
Comment by aurelijus Sausis 31, 2007 @ 3:15 pmTikriausiai sutapimas
Comment by ignieska Sausis 31, 2007 @ 8:04 pmignieska> Jaunyste-paikyste ? Tai gerbemoji senute, kiek tau metukų?
Tą pačią vasarą su dviem vaikinais?! Jezus, vaikinus keiti dažniau nei aš kojnes… Hm… Man turbūt pats laikas keisti kojnes…
Ir vis dėl to tai tu juos metei, ar jie tave?
aurelijau> nepažystu tavęs, nežinau tavo istorijos, negaliu pakomentuoti plačiau… Shit happens
Comment by raganosiukas Sausis 31, 2007 @ 9:28 pmraganosiukas, o aš tave pažįstu, esu matęs foto truputį ir žinau kur gyveni.. tu garsus
Comment by aurelijus Vasaris 1, 2007 @ 5:52 amTave net per animal planet rodė
Na, 16 m. tikrai ne branda
tiek man buvo, kai tos dvi istorijos įvyko 
Taip, du vaikinai. Net ne per vasarą, o per vieną mėnesį. O po to pusantrų metų kračiausi bet kokio vyriško dėmesio… Taip, aš juos palikau, nes jie nebuvo patys geriausi vyriškosios giminės pavyzdžiai.
Comment by ignieska Vasaris 1, 2007 @ 2:33 pmSavaime suprantama, visiems reikia laiko, kad vėl įsivažiuotų į gyvenimo bėgius
čia priklauso nuo kiekvieno žmogaus 
Tik tiek, kad po kiekvieno sekančio karto reikia vis mažiau laiko atsistatyti atgal 
Comment by raganosiukas Vasaris 1, 2007 @ 4:30 pmNa, pusantrų metų…
ignieska>> suknista vyriskoji gimine (neveikia lt klaviatura) is tavo apibudinimo vos ne pagalvojau kad draugauji su belekuo. Jeigu abu palika. Ir dar krateisi vyr. gimines. Tai arba padare kazka labai blogo arba buvo ne tavo skonio.
ragonosiukas>> JOS reakcija: “likime draugais”>>jos reakcija tokia nes ji vis dar turbut galvoja kad jus susitaikysit.
Comment by wajda Vasaris 15, 2007 @ 8:55 pm[...] Friday February 16th 2007, 9:36 pm Filed under: Šabloniškos istorijos Anksčiau rašiau, kad visos jos tokios, bet po to teko išklausyti ne vieną istoriją, kad ir jie [...]
Pingback by Ieškau poros Vasaris 16, 2007 @ 9:36 pm