Žaidimas dviems

Ką gi šis mėnesis trumpesnis nei visi kiti

Truputi statistikos:
nuo pradžios apsilankė 1,949 skaitytojai iš jų 1218 šį mėnesį…
geriausia diena buvo vasario 19 -> 101 snukutis (beje blogesnė nei praėjusi mėnesį) rodos tą dieną parašiau “Būti gražiai”.
Iš viso yra 41 įrašai ir 123 komentarai.

Iš tiesų labai gaila, kad negaliu matyti visų raktažodžių, sukuriais žmonės randa mano saitą, bet šiandieninis mane užmušė ieškau papų, dabar pabandysiu dar iš vardinti porą dažnai pasitaikančių iš atminties: kaip susigražinti vaikiną, kaip bučiuotis, mergina ieško poros, …

Šis mėnuo dar įpatingas - valentino diena. Ta proga nuėjom pasėdėti su grupioke į kavinę pirmą kartą gyvenime mergina už mane apmokėjo sąskaitą! Paprastai aš būdavau tas dosnuolis, kuris visus vaišina. Po to ilgai mąsčiau ką aš padariau ar pasakiau ne taip ta prasme TAIP, bet ne taip kaip visada, pasiūlymų bus? Reikia išsiaiškinti kaip elgtis visuomet

Ką gi kaip ir minėjau praėjusį mėnesį užsirašiau į kažkokį būrelį… panų be skaičiaus nei vieno vardo kol kas dar neatsimenu. Nors tiesa pasakius man jau nerūpi, įtariu, kad artimiausiu metu naujų pažinčių neieškosiu

Tai viskas šiandien, ryt parašysiu ką nors įdomesnio

Šiandien kalbėjau su Piliete Y Ji pasakė tokius žodžius: “skaitant tavo dienoraštį susidariau nuomonę, kad tu Pervert“
aš: “Ar tai blogai?”
Ji: “Joa labai.”
Ką gi teko į pagalbą pasitekti žodyną ir paaiškėjo, jog pervert - iškrypėlis, atskalūnas, pagadinti, tvirkinti.. OoPs…

Hm.. teko susimąstyti ir apie ką tokio baisaus aš rašau? Lyg ir nieko.

Taip jau atsitiko, kad daugelis mano draugių… pažystamų… turi daugiau vyriško giminės draugų nei moteriškos, na aš čia tikrai nematau didelės problemos (išskyrus tai, kad kandidačių sąrašas plečiasi sunkiai ) BET, ką jeigu jau aš turiu draugių daugiau nei draugų tai aš jau iškrypėlis? Gal greičiau Don Džuanas? Nors, ne aš to nesiekiu… man pilnai užtenka būti jų geriausia drauge (kaip čia vienas pilietis išsireiškė )

———————-

Panų kabinimo patarimai NR2
Laukite. Išmokite laukti už kantrybę būsite apdovanoti. Bėgti paskui sijoną gali kiekvienas šuniukas. Jis taip pat dar gali sėdėti, gulėti, tarnauti, ir kartais net nereikia pasakyti balsu, užtenka tik parodyti ranka. Jūs taip nesielkite. Duokite joms laisvę, leiskit joms pasiilgti jūsų.

Bernų kabinimo patarimai NR2
Dalinkite dėmesį. Aš suprantu, kad jūs pačios labai trokštate dėmesio, tačiau jeigu jo reikalausite skandalais, riksmais ir keiksmažodžiais nieko iš to gero nebus, tik nubaidysite. Geriausias būdas reikalauti dėmesio, tai duoti ji jums pačioms, nesikuklinkite būkite įkyrios ir atkaklios. Nepersistenkite, jūsų tikslas subtiliai paprašyti dėmesio, kai tik jis užkibs perduokite iniciatyvą jam tegul mano, kad jis valdo padėtį. (Tik tarp mūsų: mes juk žinom kas iš tiesų padėties šeimininkas.)

Šiandien nusprendžiau pakalbėti apie žvejyba, tai tikrai įdomus užsiėmimas. Tarkim, kad žvejys nuplaukė su valtimi į vidurį ežero užkabino ant meškerės masalą (labai svarbus momentas, paaiškinsiu, kodėl vėliau) užmetė ir laukia kliovo. Antras labai svarbus momentas - laukimas. Reikia daug kantrybės, nesinervinti ir išlaukti tinkamą laiką, kad kas nors užkibtų. Tarkim, kad pasisekė fantastiškai ir užkibo labai stambi žuvis, bet čia prasideda problemos - žuvis stengiasi ištrūkti, o jeigu ištrūks tai sulaužys meškerę, nutrauks valą ir t.t. Kad taip neatsitiktų gudrus žvejys, atsargiai tempia link savęs, o po to atleidžia, žuvis kaip pašėlusi lekia šalin, bet žvejys staiga užkerta ir vėl po truputi tempia link savęs, po to vėl atleidžia… Žodžiu, taip kartoja ilgai kol nukankinta žuvis nebesipriešina, tuomet žvejys įkelia ją į valtį ir pritvoja irku, kad būtų garantuotas.

Iš tiesų aš neesu žvejys, ir nieko apie žvejyba nesuprantu Tiesiog, norėjau paklausti ar visa tai ką papasakojau, galima taikyti kabinime?
Žodžiu, aš užmečiau mąsalą ir užkibo labai stabi žuvis, bet į valtį įtraukti niekaip neina… So ką daryti?

——————————–

Dar pamasčiau, jog pabandysiu sugalvoti kiek galima daugiau kabinimo patarimų, dar nežinau ar juos atskirti į kitą temą ar tiesiog rašyti apačioje po mano kitomis mintimis.

Panų kabinimo patarimai NR1
Nesakykite komplimentų, apie akis, plaukus ir t.t. tai gali pasakyti kiekvienas looseris, komplimentai turėtų būti ypatingi. Kai manęs paklausė panelė kuo jinai žavi, aš pasimečiau, atrodo žinau apie ją tiek daug, bet kai reikia pasakyti kažką… Tiesa, aš labai gražiai išsisukau, bet jums nesakysiu kaip, nes komplimentai turi būti individualus

Bernų kabinimo patarimai NR1
Sakykite komplimentus. Visi kalba ir patarinėja, vyrams, kad jie turi sakyti daug komplimentų, tačiau… Dievinami nori būti visi.(damn ir kodėl reikėjo man savo teiginius patikrinti praktiškai?) Tuo labiau, kad bernai dažniausiai iš panų komplimentų nelaukia, taigi gerbiamosios turite slaptą ginklą, tik išmokite juo naudotis ir jie ištirps jūsų akyse. Kaip pasakojo mano draugas:
man pana sako :”tu labai seksovas” ash:”žinau”
Nice try, bet…

- Mike, tau paimti mėlyną balionėlį ar žalią?
- Jeigu paimsim žalią, tai bitės galvos, jog aš medžio lapas, o jeigu mėlyną - tai kad aš debesėlis. Geriau mėlyną.
Atsiprašau Mikės Pukuotuko fanų istoriją atpasakojau iš galvos, todėl gali būti, jog nevisai tiksliai

Mano istorija apie balionėlį šiek tiek kitokia. Aš iš tiesų bijojau padovanoti paneliai balionėlį, todėl būtent taip ir padariau. Aišku, jūs turbūt nustebsite, ko čia galima bijoti, bėda tą, jog man reikia nusigauti per pusę miesto viešuojų trasportu… ir jūs turbūt nepatikėsite, kiek įvairių baimių sugeba prisigalvoti žmogus. Konkrečiai mane kamano dvi:
1) Kaip į tai reaguos aplinkiniai?
2) O jeigu balionėlis pakelui sprogs?
Ką gi visa tai nepasitvirtino

O istorija tokia. Žodžiu, sugalvojau panelei padovanoti balionėlį, nusipirkti turbūt galima visur, nežinau, man problemos dėl to nekilo. Nešant iš parduotuvės pastebėjau, kad tas vėjas niekadėjęs labai jau lenkia balionėlį prie žemės, teko visiškai sutrumpinti šniurelį. Įlipau į pilną troleibusą, gerai bent jau, kad nepergrustą. Šiaip ne taip atsižymėjau talonėlį. Pasitaikius pirmai progai šleptelėjau ant kėdės.
Išlipęs iš troleibuso atsikvėpiau lengviau žygdarbis buvo jau įvykdytas, beliko smulkmena - padovanoti.

Ką gi toks mano žygdarbis greičiausiai pardžiugino panelę, bet tai nesvarbu daug svarbiau kaip jaučiausi aš. Iš pradžiu buvo truputi baisu, bet paskui net gi labai smagu. Fatastiška. Troleibuse visos panos atidžiai nužvelgė mane matyt, ne kasdiena pamatysi berną su balionėliu CooL Jeigu atvirai, tai turbūt dovanodamas, balionėlį sau suteikiau daug daugiau džiaugsmo negu jai

Try it

ps. gerbiamieji balionėlis ir gelė kainuoja beveik tiek pat, tačiau balionėlis “gyvas” išlieka daug ilgiau (nebent jūs dovanojate gėlias su vazonais)
ps. panelę su gėlėmis galima išvysti kasdiena, o su balionėliu tik kokių nors didelių švenčių/mugių metu. Pagalvokite apie tai

Jeigu skaitėte ką aš parašiau vakar, tai galėjote susidaryti nuomonę, jog aš em…. tiek tos parašykite patys kokią nuomonę susidarėte po mano vakarykščio nuotykių pasidalinimo Bet aš nevisuomet buvau toks ir kartais iš tiesų stabdydavau gyvenimą.

Kai ignieska pasakė, kad panos vertina bernų užpakaliukus manęs tai nenustebino…

Taigi… Joa… žodžiu, buvo tokia istorija vieną kartą. Nepamenu… kažko laukiau, kiek atokiau sėdėjo dvi panos ant siuoliuko. Besidairydamas į visas pusias pastebėjau, kad jos pradėjo mane nurenginėti akimis, tiesa, nežinau ar panos taip daro… Bet jos tikrai nusitaikė į mane… Bet pikčiausiai buvo kai pradėjo aptarinėti garsiai, nors žodžių buvo beveik neįmanoma suprasti… Tai vat, aš pabėgau….

Ir dar viena… tokia… istorija. Tai buvo kažkoks koncertas, dabar jau nepamenu, koks bet žmonių buvo daug. Žodžiu, vidury visų linksmybių ėmė man panos plekšnoti… lapnoti… tapšnoti… per mano užpakaliuką. Aš pasimečiau. Buvo tikrai keista.

Joa. Dabar kaip jau esu PATYRĘS turbūt reaguočiau visiškai kitaip Bet kaip sakoma lengva po laiko Kita vertus nelabai norėčiau vėl atsidurti tokiose situacijose

Viskas šiandien

Šį kartą papasakosiu kaip atsikratyti spamerių.
Visi čia aprašomi triukai buvo atlikti profesionalų, todėl griežtai nerekomenduojama jų kartoti patiems

Prologas
Didelėse žmonių susibūrimo vietose tenka dažnai pamatyti gražių panelių siūlančių įvairius lankstinukus, šiuo metu - tai politinę rinkimų reklamą. Šuds. Kas nors džiaugiatės brukamu spamų?

Istorija 1
Pamačiau iš toli atlapnojančią panelę ir visiems siūlančią savo lanktinukus, kai jinai atkišo ranką man aš greitai sumaliau: “Čia siūlai savo telefono numerį?” Jinai atšoko per 10 metrų nuo manęs, nebereikėjo nei lansktinukų, nieko. Mane apėmė isterinis juokas, įdomu, ką pagalvojo aplinkiniai žmonės? Aš tuo tarpu mintyse, pasižymėjau, kad prieš kitą kartą reiktų gerokai pasitreniruoti.

Istorija 2
Šį kartą panelė stovėjo prie mokslo istaigos durų, norit jos išvengti tektų ieškoti atsarginio išėjimo, bet… Taigi išeinu aš pro duris ji atkiša lansktinuką.
aš: “Siūlai savo telefono numerį?”
ji: “Ne”
aš: “Tai kodėl ne?”
ji: “Negaliu”
aš:”Tai kodėl negali?”
ji: “Aš jau užimta”
Kadangi ji labai graži tai užskaitau

Istorija 3
Stovėjom su draugu, grožėjomės pro šalį einančiomis panelėmis džiaugėmės šalčiu. Nors dėl paskutinio neesu tikras. Iš karto pamačiau dvi lansktinukų dalintojas ir pasakiau draugui:
“Stebėk tuoj ta ateis prie mūsų”
Po maždaug minutės ji priena prie mūsų ir kiša savo reklamas, mano draugas kultūringai atsisako.
aš:”O čia yra tavo telefono numeris?”
ji:”Jo tarp eilučiu”
aš:”Tarp eilučiu man nereikia, pasakyk”
ji:”Apseisi, imk lansktinuką”
aš:”Ne, mums pirmiau reikia tavo numerio”
ji nuėjo šalin.
draugas juokiasi:”Nu tu pavarai, gal taip nereikia?”
aš:”Stebėk dabar antroji ateis”
Po minutės prieina antroji ir kiša lankstinukus
aš:”O tavo telefono numeris čia užrašytas?”
ji:”Aš neturiu telefono”
aš:”Tai kai turėsi ateik”
ji:”Ilgai teks laukti”
aš:”O mes niekur neskubam”
Ji nueina šalin, draugas žvengia dar garsiau.
Po kiek laiko mums ten stovėti nusibodo ir mes patraukėm savo tikslo link, mums beeinant prišoka kažkuri iš dalintojų ir sako: “Imkit lanstinukus”
aš:”O tavo telefononumeris yra?”
ji:”[cenzūra] vėl tas pats.”
Šitoje vietoje draugas jau nesusilaikė ir susiraitė iš juoko.

Epilogas
Neįsivaizduoju, ką aš daryčiau su panelių, kurios man totaliai nepatinka pagal išvaizdą telefonų numeriais, jeigu jos būtų davę. O dabar tik galiu pasakyti, jog tos kurios stabdo, nors žodžio kišenėje ir neieško man nepatinka.

Aš žinau, kad esu velnių priėdęs, bet jūs to nedarykite

ps. Patarimai, kaip užkalbinti žmogų viešajame transporte. Jeigu kas nors pabandys papasakokite kaip jums sekėsi.

Ačiū ignieska

Ką gi tai filmas su Jim Carrey ir Kate Winslet, tie kurie dar šio filmo nematė tiesiog neskaitykite toliau. Nes jį tikrai verta pamatyti, o aš tik daug spoilinsiu

Taigi filmas prasideda nuo kažkokio bičiuko (ir iš karto pagalvoju, kur jis man matytas? kažkaip jim carrey labai primena :D), kuris neaišku dėl ko labai pasimėtęs ir sakyčiau drovus.

Traukinyje jį ima kabinti keista panelė ir aš pagalvojau, jeigu prie manęs taip kas nors lystų man būtų šakės Come on its cool nereikia sukti galvos “o kur man ją šaindien nusivesti”, nes jinai viska sugalvoja už tave Nors turbūt ilgai neištverčiau jeigu visą laiką už mane galvotų. Kai viską galvoja už tave, tai kaip ir gyvenimas be jokios atsakomybės. Tiesiog nereikia varginti savo smegenų… Nes yra kas tuo pasirūpina. Hm… Kai kurie žmonės tiesiog bijo atsakomybės… Matyt, jiems patinka būti aukomis.

Grįžkim prie filmo. Viena klininka siulo ištrinti jūsų nemalonius prisiminimus iš jūsų smegenų apie buvusi meilužį. O jeigu taip imi ir lieki raguotas/raguota iš tiesų galbūt tai būtų labai šauni išeitis? (Jei ką aš raganosiukas, o ne briedis kol kas dar neraguotas Em… Joa…)
Žodžiu, jie nakti ištrina, visus prisiminimus ir iš ryto atsikeli kaip po geros pjankės ir nieko neprisimeni. ir gyvenimas tęsesi ilgai ir laimingai(?)

Čia nedidelė problemėlė, o kas jeigu žmogus staiga supranta, jog nenori, kad jo prisiminimai būtų ištrinti? O kas bus jeigu jie vėl susitiks? Jeigu matėte filmą žinot

Ką gi meilės ištrinti neįmanoma…

Aš tikrai nesinaudočiau tokios firmos paslaugomis, na taip, kiekvienas išsiskyrimas yra skausmas, bet taip pat kviekvienas išsiskyrimas ir pamoka. Jeigu nebūtų skausmo ir išsiskyrimų, tai iš kur aš tuomet traukčiau šitas istorijas ir pasakočiau jums?

O ką jūs manote apie šį filmą?
Ar reikalinga tokia firma, kuri ištrintų jūsų prisiminimus?

Ačiū ignieska

Sunku būti gražiai…

Mokykloje jaunesnėje klasėje buvo panelė, kurią visi pravardžiavo Lolita. Tuoj paaiškinsiu kodėl. Daugelis sakė, kad turi labai labai gražų veidelį, nors tiesa pasakius, aš vertinčiau tik 7 iš 10 (na gerai, galim suderėti dėl 8 ) ir dar turėjo labai įspūdingą aparatūrą. Aišku, aš apie krūtinę…Krūtis.. em.. joa Tų dviejų dalykų pilnai užteko, kad ji patiktų visiems mokyklos vaikinams. (Ech, ir vis dėlto kokie jie visi… Jiems tik viena galvoj). Kita vertus, tų pačių dviejų dalykų, pilnai užteko, kad jos nemėgtų visos mokyklos merginos. Nesakau, kad ji neturėjo draugių, bet jų buvo tik viena-dvi. Visos kitos stengėsi, bet kada, bet kokia kaina ją įžeisti, paniekinti, pasityčioti. Moteris visada buna daug subtilesnės ir žiauresnės nei vyrai.

Kita istorija. Pilietei Y, nusiunčiau savo pažystamos nuotrauką, norite atspėti jos reakciją? Cituoju “Tu jos nevertas. Tau jinai per gera” Ar tik negirdžiu pavydo gaidelių? O taip! Juk mano draugė turi du gerai prinokusius arbuzus sverenčius po gerą kilogramą.
Paaiškinkite man kas nors kodėl vienos panos taip pavydi kitoms didelės krūtinės? Juk tikrai ne tai svarbiausia. Na, bent jau man

Beje, ta pati draugė man papasakojo vieną įdomų dalyką:
“Nemėgstų permatomų drabužių ir nemėgstų vaikčioti viena”
Aš aišku nustebau: “Kodėl?”
“Gal nori atspėti, kur visi bernai žiūri? Menkas malonumas vaisčioti po miestą, kai tave visi nurenginėja akimis.”

Šita istorija pereinu nuo pirmosios pasakojimo dalies “kokios jos pavydžios kalės” prie antros “kokie jie kuiliai”(čia tipo lyg ir kiaulė vyriškos giminės, tik truputi baisiau)

Kita panelė pasakojo tokią istoriją:
“Vienas jaunas dėstytojas kvietė mane arbatos”
Aš: “Siaubas, tai visai viena negali vaiščioti. Visur vaikčiok su grupiokais” - patilėjęs pridūriau. “Nors ne, tuomet reikės saugotis savo grupiokų”.
Mes pradėjome juoktis.
Čai būtų galima pridėti nebent tai, kad aš nepasitikslinau iš kokio dalyko jinai gavo skolą, bet nuoširdžiai tikiuosi, jog ne iš to.

Ir dar viena istorija šiam vakarui iš dar vienos panelės.
“Įsivaizduok einu aš gatve pro saldainių parduotuvę, iš bimbalo išlipa kažkoks diedas, kokių 40 metų ir sako: nepavaišinsi manęs saldainiais?”
Šitoje vietoje man pasidarė gėda ir apmaudu už visą vyrišką giminę. Ne, aš niekada nepriekabevau taip vidury baltos dienos prie nepažystamųjų (išskyrus tuos atvejus kaip jos prie manęs prie kabev, bet čia kita istorija). Bet come on, juk tas senis į tėvus jai tinka. Na, turbūt ieško pigių kekšių, bet negi visos gražios, turi būti kekšės? Čia kažkur matyt, pas jį logikoje spragų yra. O gal klystu aš?

Sunku būti gražiai, nes nei viena, nei kita lytis nesielgia pagarbiai. Kartais buvimas vidutinybe suteikia privalumų.

ps. Vienas mano draugas sakė, jog negalima rašyti žodžio “papai”, taip kaip aš tai darau, bet kandagi aš pankas tai DĖMESIO: PAPAI, PAPAI, PAPAI

ps2. Ko nori merginos?

Anksčiau rašiau, kad visos jos tokios, bet po to teko išklausyti ne vieną istoriją, kad ir jie tokie

Aišku, jeigu skaitote, mane dažnai tai tikrai nelaukiate, kad aš atsiprašysiu ir pasakysiu “sorry, buvau kaltas”, nes taip būtų neįdomu, ir jūs manęs skaitytumėte.

Tiems, kurie dar neriša apie ką aš kalbu. Tai trumputė priešistorė. Kartais meilė baigiasi ir tuomet prasideda skausmingas/malonus (pabraukti teisingą) skyrybų procesas. Aš sakiau, kad JOS visuomet nori likti draugais, o JIE nenori JŲ matyti. Bet pasirodo, jog pasitaiko ir atvirkštinių situacijų. Davar esminsi klausimas: Koks skirtumas?

O skirtumas yra, na, bent jau iš mano girdėtų istorijų. Skiriasi iliuzijų rūšys. Jeigu taip man leisit išsireikšti. Įtariu, kad aš čia jau lankstau viską aplinkui. Taigi reiktų drožti tiesiai šviesiai. Kai skiriamasi po to laiko tarpo kaip metai, tai JOS nori likti draugais, JOMS svarbu išlaikyti iliuzija, kad jos buvo tikrai geros, o blogi buvo JIE, ir todėl JOS JUOS paliko. Tiesa, jeigu atvirškčias variantas, tuomet JOS nori likti draugais tikėdamosios, kad pavyks JUOS susigražinti.
Tačiau, jeigu skiriamasi po tarkim dviejų savaičių draugystės, tuomet JIE nori likti draugais. JIE nenori prarasti iliuzijų, kad JIE viską padarė, ir galbūt dar ateityje pasitaikys proga įrodyti savo galimybės. Tuo tarpu pas JAS galvoje užsifiksavęs faktas, kad nieko kaip ir neįvyko, na nebent kažkoks mažvaikis seilėjosi ir šnopavo, kas nėra labai malonu, todėl JOS nenori likti draugais, ir nenori suteikti JIEMS daugiau šansų.

Tiesa, čia neapžvelgiau dar vieno varianto. Niekada neteko girdėti istorijos, kad JIE paliktų JAS po trumpo draugystės laiko. Hm.. galbūt taip nebūna? Arba būna draugystė arba… jos vištos? Hm…

Šiadien tiek minčių, kažkaip nepriklausomybės šventimas, mane veikia migdančiai visai nesinori mąstyti

ps. šiandien už mano akių užkliuvo klausimas: Kodėl vyrai myli kales. Čia knyga, neįsivaizduoju apie ką rašo, bet bandžiau sugalvoti, kodėl man turėtų nepatinkti kalė, kol kas nežinau. Ir dar viena knyga apie meilę.

Taip, para turi tik 24 valandas ir aš tą puikiai žinau. Tačiau tai žino nevisi, tiksliau nevisos, nors gal ir nevisi… Mano vienai pažystamai reikia tiek dėmesio, kad aš neįsivaizduoju, kaip jį galima būtų suteikti per trumpesnį nei 26 valandu laiką vienoje paroje. Ir taip kas dieną…

Blogiausia, kad tokių yra ir daugiau…

Norėčiau papasakoti savo draugo istoriją.
Viskas prasidėjo vasaros pradžioje. Žinot, kai baigiasi mokslai, o draugai yra ne kaimynai ir ne klasiokai/grupiokai tik šeip vienoje mokslo įstaigoje ir po jos kartas nuo karto susitinka… Žodžiu prasidėjus vasarai sustikimu dažnis suretėja.
Taigi, vasaros pradžioje mes išsikyrėm atostogauti. Jis merginos neturėjo. Kai susitikom po mėnesio, jis turėjo mergina, pasakojo, kad ieškosi buto, kur galėtų kartu gyventi. Ir taip pat kad planuoja kita mėnesi vesti. Aš jam pasakiau “a tu durns, kiek laiko tu ją pažysti, kiek laiko jūs kartu? Kur taip skubėti?”
Norit atspėti kas buvo toliau?
Sekantį kartą susitikome po dviejų mėnesių. Na, tai spėkit ar jis buvo vedęs? Tai koks jūsų spėjimas? Taip? Deja, gal valio - Ne. Bet įdomiausia, kaip pasikeitė jo nuomonė, kai aš paklausiau kodėl nevedė:
“Įsivaizduoji paną kuriai reikia dėmesio 26 valandos per parą? Tai va jinai buvo tokia. Įsivaizduok, kad išėjimas į darbą buvo pats didžiausias malonumas, dar papildomai prisiimdavau darbų, kad nereiktų grįžti, nes jinai manęs namie laukė.”

Manau, komentarų daugiau šia tema nereikia. Nežinau, kas metė kurį, bet tikrai tiek daug dėmesio negalėčiau suteikti. Čia netgi ne dėmesio suteikimas, o pilna kontrolė kito žmogaus… negi jums nereikia laisvės?

Kad būtų draugystė, beabejonės reikia, rodyti dėmesį vienas kitam. Tačiau kur yra ta minimali riba ir kur ta maksimali riba? Kiek dėmesio jūs skiriate/skyrėte savo antrai pusei? Kiek dėmesio reikia jums?
Pasidalinkit su manim, nesikuklinkite