Žaidimas dviems

Šiandien su draugu krėtėm pokštus, kurių aš nelinkęs detalizuoti. Tačiau noriu papasakoti vieną situaciją. Žodžiu sėdim mes ir nužiūrinėjam paneles (tik nužiūrinėjam, nieko daugiau )
Draugas: “Dvi valandos, vidurinė”.
Aš (pasižiūrėjęs į laikrodį pirmiausiai): “Ooooo, tokia nebloga”.
Draugas: “Tai, jau taip, tikrai graži”
Aš: “Nueik paklausi kiek valandų”

Dėmesio, dabar spėkit, ką jam pasakė.

Nagi, neskaitykit toliau spėkit.

Na?

Gerai, nekankinsiu daugiau – nieko. Nieko nepasakė, nes jis net nesivargino atsistoti nuo kėdės. Mes tiesiog pasižiūrėjom vienas į kitą ir pradėjom juoktis. Juk tai kvaila – klausti kiek valandų, kai pats turi bilenkiek laikrodžių. (Beje, gerbiamosios, o taip… vidury gatvės, kokių klausimu jus būtų galima sustabdyti?) Be to ir merginai kiltų nemalonus(??) įtarimas, kad nelaikas svarbiausia… Ištiesu, mano kitam pažystamui buvo nutikusi tokia situacija… panaši… kai jis pirmą kartą atvažiavo į Vilnių ir jam reikėjo patekti į VU. Taigi, klaidžiojo, klaidžiojo po tą Vilnių ir po to nusprendė kieno nors pasiklausti kelio. Taip jau pasitaikė, kad arčiausiai ėjo labai graži panelė, tai jis jos ir paklausė, panelės reakciją apibūdino taip: “pasižiūrėjo į mane, kaip į kokį looserį bandantį ją kabinti, o po to parodė ranka už nugaros” Pasirodo jam iki reikiamos vietos buvo likę 10 žingsnių Ką gi visko pasitaiko gyvenime.

ji:) paprašė paaiškinti trumpai kuo skiriasi vištos nuo panelių. Turbūt jūs dar nelabai surišate mano ankstesnį pasakojimą su klausimu. Na iš tiesų jis niekaip tiesiogiai nesiriša, tiesiog, kai pradėjau galvoti kaip trumpai paaiškinti prisiminiau tą situaciją – TAI TIESIOG KVAILA.
Kokias dar situacijas galima apibūdinti šitais žodžiais?
Kada jūs pradėjote žiūrėti į berniukus 6, 12 metų (?) ir dalintis su draugėmis tokiais žodžiais “Ooo jis į mane pažiūrėjo – reiškia jis mane myli”, “jis šiandien atidarė duris – jis mane myli”, “jis man nušypsojo – jis mane myli” bet juk TAI TIESIOG KVAILA. Visos (??) pereina tokį etapą, kai kurios išauga, kitos lieka vištomis ir gyvena savo fantazijų pasaulyje visą gyvenimą… Man nusišypsoti nesunku, bet ar tai ką nors keičia? Mano šypsena – ne. Taip kaip jūs ją interpretuojate – taip.
“Jis mane myli”;
“Tai niekšelis, vėl kokį nors zapadlo sumąstė”;
“Jam šiandien laiminga diena”;
“Jo šypsena, džaugsmu užkrečia ir mane”;
Kurį variantą pasirinkote?

ps. 10 klaidų internetinėse pažintyse, mane bent jau, tikrai prajuokino.