Žaidimas dviems

Ką gi Valentino dienos proga šioks toks lyrinis nukrypimas

Tikiuosi jums nepabos skaityti

————————————
- Ji buvo graži. Ir kaip mes galėjome būti tokie kvaili. Mes? Aš.
Gaila. Ne. Skaudu.
Ji buvo pati gražiausia pasaulyje. Nors ne tai svarbu. Nesvarbu. Svarbu. Jinai buvo pati šauniausia pasaulyje.
Kodėl? Kodėl taip atsitiko? Kaip mes galėjome taip apsigauti?
Mes manėm, kad viso mums užteks. Mes manėm, kad mums užteks tik pusę meilės. O po gero dešimtmečio, dviejų, kai bus pirmoji pusė išgaravus, mes atsiimsim antrąją ir gyvensim meilėje visą gyvenimą. Kodėl? Kodėl? Kai aš galėjau taip suklysti?
Jis man visai nepatiko. Turėjau suprasti iš karto, kad čia kažkas ne taip. Kodėl? Kodėl?
Dėl visko kalta mano pavardė. Kaparpsas. Žinau, jums ji nieko nesako. Kaparbsas – populiariausia šio amžiaus žvaigždė. Skirtumas tik viena raidė.
Kartais bankuose pasitaikydavo klaidų, bet vagysčių… Jeigu norėdavai pamatyti banko apiplėšimą reikdavo žiūrėti praėjusio amžiaus filmus, tuos kur tik dvimačiai, demonstruojami ant sienos…
Mes manėme, kad mūsų niekada niekas neišskirs, bet… Jinai labai mėgdavo žiūrėti į žvaigždes. Mes sėdėdavome naktį dviese ir galvodavome žvaigždėms vardus. Taip galėjo tęstis amžinai… Deja…
Ji turėjo gerą, darbą, bet kai kita firma pasiūlė dirbti už didesnę algą, ji iškart sutiko. Tiesa pasakius, pinigų mums pagal planą, daugiau nereikėjo, bet ji teigė jog taip greičiau gražinsime skolas. Susigrąžinsime tai ką praradome. Ką praradome?
Keista. Kvaila. Ką praradau aš? O ką prarado jinai? Turėjau pastebėti, iškarto, jog kažkas ne taip.
Dabar man liko tiktai pinigai. Banko vagystė, kas galėjo pagalvoti? Visomis naujausiomis technologijomis apsaugotas bankas ir še, kad nori.
Ji… Mes… Ji mėgo žiūrėti į žvaigždes ir tai buvo galima padaryti vienu būdų – nuosavas namelis užmiestyje. Mes manėm, kad žinom kuo rizikuojam, bet… Atsitiko…
Bankai norėdami palengvinti jaunų šeimų gyvenimą, už nedidelį užstatą suteikia dideles paskolas. Tas nedidelis užstatas, tai 50% tavo, jūsų meilės. Kažkoks pamišėlis sukūrė prietaisą, kurio pagalba galima išsiurbti dalį meilės iš poros. Tai milžiniškas prietaisas, užimantis visą kambarį, tikrai neįsivaizduoju kaip jis veikia. Jame yra du krėslai į kuriuos atsisėda porelė, juos apkarsto visokiais laidais… Viskas trunka kokia 10-15 minučių. Po to gautą kažką… kažką šviečiantį, įpakuota į maždaug litro dydžio butelį, jūs užstatote bankui ir jis apsiima saugoti, kol jūs gražinate visą paskolos sumą. Kai gražinate tai esate vėl pasodinami į krėslą ir tas kažkas jums, kažkaip gražinamas…
Tai pavojinga procedūra, kadangi reikia nustatyti meilės tyrumą. Savanaudiškos meilės bankai nesaugo. O kas jeigu sužinosi, jog tavo antroji pusė tavęs visai nemylėjo? Kad jai rūpėjo tik tavo banko sąskaita?
Mums pasisekė. Pasisekė? Ne. Nepasisekė, mes vienas kita mylėjom labai karštai. Deja… kažkas atsitiko ne taip. Turėjau suprasti.
Niekas nesakė, jog tas prietaisas gali išgerti visą meilę iš vieno žmogaus, o kito neliesti. Ar gali? Gal negali, bet aš tuomet nieko nesuprantu…
Tuomet, kai grįžome su pinigais, aš nieko nepastebėjau. Tiesa pasakius, grįžome neiškarto, bet nuėjome ir sumokėjome už savo svajonių namuką. Ir iš karto nuvykome į jį, ten nebuvo baldų, bet mes norėjome stebėti žvaigždes. Tuo metu aš buvau toks patenkintas, jog įsigijome savo svajonių namų, kad nieko blogo nepastebėjau. O turėjau. Kaip aš galėjau nepastebėti, kad jinai po to iš karto pasikeitė? Kai dabar galvoju, juk tai buvo akivaizdu. Ji stengėsi, būti tokia kaip visada, bet… Kodėl jinai man nieko nepasakė?
Jis ją parvežė į namus, jau trečią naujoje kompanijoje darbo dieną. Kiekvieną minutę, kai aš jį mačiau, mano viduje augo pyktis. Pavydas? Ne. Kažkas kita. Iš naujo darbo ji grįžo pasikeitusi, kaip aš to nepastebėjau anksčiau? Juk tai buvo taip akivaizdu.
Kadangi turėjome pinigų tai naujame name įsikūrėme gana greitai. Susipirkome viską ko reikėjo, kad tai taptų jaukiu lizdeliu. Po mėnesio, visą pasaulį sudrebino skandalas. Vagystė iš banko! Savaime suprantama, jog norinčiųjų, kad juos pamiltų Kaparbsas, buvo daug tarp visų trijų lyčių atstovų. Tai gi jo užkonservuoti jausmai turėjo būti labai paklausi prekė. Kita vertus atsižvelgiant, kiek pinigų tą žvaigždė uždirbo, turbūt bet kokia kaina nebūtų per didelė… Bankas ne iš karto pranešė, kas atsitiko. Jis ilgai tikrino kas dingo… Visą mėnesį…
Praėjus dviem savaitėms nuo vagystės, jai pasiūlė naują darbą. Dar po savaitės, jinai pareiškė, kad surado savo gyvenimo meilę ir nebenori manęs daugiau matyti. Norėtų kuo greičiau išsiskirti.
Bankas pagaliau prisipažino, jog tarp kelių dingusių jausmų indų dingo ir mūsiškis. Savaime suprantama, kad paskolos daugiau gražinti nebereikėjo, taip pat dar išmokėjo didelę pinigų sumą kaip kompensaciją. Tačiau, kas man iš tų pinigų, jeigu jos jau nebebuvo?
O gal iš tiesų niekam nerūpėjo tas Kaparbsas? Gal, tai buvo specialiai suplanuota prieš mane, mus? Juk ji buvo tokia graži?
Dabar jau visiškai aišku, kodėl man nepatiko jis, ir kodėl ji įsimylėjo jį iškarto. Ji jame rado tai ko jai trūko – savo jausmus, tuos už kuriuos mes gavom pinigus… Kas iš tų pinigų kai meilės nėra?
- Suprantu, prieš kelis metus aš irgi sėdėjau ant šito pačio tilto, šitoje pat vietoje.
- Rimtai?
- Tu nieko prieš jeigu aš prisėsiu?
- Sėsk, tilpsim.
- Taigi, o mano istorija…
Du vyrai sėdėjo ant tilto krašto ir apie kažką kalbėjo, o tuo tarpu mieste virė gyvenimas: pirmyn, atgal zujo automobiliai, tačiau visi buvo taip užsiėmę savimi, kad niekam nerūpėjo nelaimingos istorijos. Pavogta meilė. O kas jeigu nušoks? Nieko. Gyvenimas ir toliau tekės sena vaga mieste.
———————-

Apie idėją
Vienas žmogus pasakė: “Tau pinigai nesvarbu? Gerai, sutinku – meilė pats svarbiausias dalykas, bet tu nueik susimokėk komunalinius savo meile” Aš pagalvojau, o kodėl gi ne?

Ką gi kritikuokuokit, sakykit ką reiktų patobulinti…
Ar kai užaugsiu iš manęs išeis rašytojas?

ps. instrukcijos kaip bučiuotis .. ty prancužiko bučinio