Žaidimas dviems

Taip, para turi tik 24 valandas ir aš tą puikiai žinau. Tačiau tai žino nevisi, tiksliau nevisos, nors gal ir nevisi… Mano vienai pažystamai reikia tiek dėmesio, kad aš neįsivaizduoju, kaip jį galima būtų suteikti per trumpesnį nei 26 valandu laiką vienoje paroje. Ir taip kas dieną…

Blogiausia, kad tokių yra ir daugiau…

Norėčiau papasakoti savo draugo istoriją.
Viskas prasidėjo vasaros pradžioje. Žinot, kai baigiasi mokslai, o draugai yra ne kaimynai ir ne klasiokai/grupiokai tik šeip vienoje mokslo įstaigoje ir po jos kartas nuo karto susitinka… Žodžiu prasidėjus vasarai sustikimu dažnis suretėja.
Taigi, vasaros pradžioje mes išsikyrėm atostogauti. Jis merginos neturėjo. Kai susitikom po mėnesio, jis turėjo mergina, pasakojo, kad ieškosi buto, kur galėtų kartu gyventi. Ir taip pat kad planuoja kita mėnesi vesti. Aš jam pasakiau “a tu durns, kiek laiko tu ją pažysti, kiek laiko jūs kartu? Kur taip skubėti?”
Norit atspėti kas buvo toliau?
Sekantį kartą susitikome po dviejų mėnesių. Na, tai spėkit ar jis buvo vedęs? Tai koks jūsų spėjimas? Taip? Deja, gal valio – Ne. Bet įdomiausia, kaip pasikeitė jo nuomonė, kai aš paklausiau kodėl nevedė:
“Įsivaizduoji paną kuriai reikia dėmesio 26 valandos per parą? Tai va jinai buvo tokia. Įsivaizduok, kad išėjimas į darbą buvo pats didžiausias malonumas, dar papildomai prisiimdavau darbų, kad nereiktų grįžti, nes jinai manęs namie laukė.”

Manau, komentarų daugiau šia tema nereikia. Nežinau, kas metė kurį, bet tikrai tiek daug dėmesio negalėčiau suteikti. Čia netgi ne dėmesio suteikimas, o pilna kontrolė kito žmogaus… negi jums nereikia laisvės?

Kad būtų draugystė, beabejonės reikia, rodyti dėmesį vienas kitam. Tačiau kur yra ta minimali riba ir kur ta maksimali riba? Kiek dėmesio jūs skiriate/skyrėte savo antrai pusei? Kiek dėmesio reikia jums?
Pasidalinkit su manim, nesikuklinkite