Filed under: Dienelės
Šiandien buvau susitikęs su vienu draugu ir jis išsakė mintis, kurios privertė mane susimąstyti…
Visas prasidėjo nuo paprasto klausimo:
Ar gali pasakyti kokią nors porą ilgai gyvenančią kartu, kurioje vienas kita myli, kokia nors porą, kuri įkvėptų siekti tokios pačios meilės savo gyvenime?
(Pastaba: paskutiniu metu tokius/panašius klausimus tenka išgirsti ne kartą, kas man darosi? )
Aš nieko sugalvoti negalėjau, tuomet mano draugas greitai reziumavo - idealių porų nėra. Jis pasiūlė paimti kaip pavyzdį, mano tėvus, bet aš pasakiau, jog apie savo tėvus šnekėti nenoriu. Tuomet jis paėmė kaip pavyzdį savuosius. Ji kilęs iš nedidelio krašto… miestelio, jo abu tėvai priklausytų darbininkų klasei, nelabai svarbu ką jie dirba, tiesiog atsėdi savo darbo dieną grįžta namo pažiūri teliką kartu ir eina miegoti…. that life… and it sux :/ Kaip mano draugas pasakė, ar gi čia gali būti meilė? Gyvena kartu tik dėl įpročio, jau senai jie yra tik geri draugai ir daugiau nieko… ką gi taip atsitinka…
Bet mano draugas pasakė, jog taip yra visur ir taip normalu… come on, normalu? Gerai galbūt aš esu idealistas (čia matyt dar viena priežastis kodėl neturiu poros), bet kaip tai gali būti normalu ir visur?
Norėjosi, kažkaip paneigti, sukritikuoti jo teiginį, bet negalėjau… Pradėjau ieškoti savo giminėje pavyzdžių, kitų draugų šeimose, atradau faktą, kuris manęs nepradžiugino… Išsiskyrusių porų radau daugiau nei… Galima sakyti, jog kas antras mano draugas užaugo tik su vienu iš tėvų. Crap… Kuo toliau į mišką tuo daugiau pesimizmo… WHY? Why the hell everything is that way?
Ar galite kas nors man pateikti kokį nors idealios šeimos pavyzdį?
Kodėl meilė baigiasi?
Kodėl žmonės tuomet veda, jeigu paskui vis tiek meilė baigiasi?
Kodėl niekas nesistengia nieko pakeisti, kodėl jie visi susitaiko su tuo?
Galbūt aš dar jaunas ir nesuprantu tokių dalykų, galbūt aš idealistas, bet aš sieksiu maximumo, galbūt tai nelengva kurstyti meilės žindinį ilgus metus, bet kokio galo sėdėti prie užgesusio, kuris nebedega taip senai, kad net gi vėjas spėjo visus pelenus išnešioti?
Turiu idėjų, kaip kurstiti tą židinį, prie kurio visi bijo prieiti, o ar kada nors teks jas realizuoti?
Vis tik kai kas man pakuždėjo, jog idealia pora būtų galima laikyti Valdą ir Almą Adamkus, anyways, jų gyvenimas labai viešas… ar tai geras pavyzdys?
ps. vaikai neikit į kiniečių restoranus
ps2. knyga - flirto menas, jeigu norite sakykite nusipirksiu ir pacituosiu įdomiausias vietas.
6 Comments so far
Leave a comment
Leave a comment
Line and paragraph breaks automatic, e-mail address never displayed, HTML allowed:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>
Siulyciau pavartyti vadoveli “Bendravimo psichologija”. Ten yra geru minciu, tame tarpe ir apie meile.
Comment by Mr March 25, 2007 @ 11:36 amViena is tokiu - kad meile sudaro komponentu derinys: aistra (seksualinis potraukis), isipareigojimas, intymumas (artumo jausmas, tarpusavio supratimas, atvirumas, pasitikėjimas ir pan.).
Manau, kad laikui begant aistra isblesta (vis del to amzius, pripratimas daro savo). Kazkur teko skaityti, kad fizinis potraukis isblesta per 3 metus. Todel tolimesni santykiai remiasi ant likusiu komponentu - intymumo ir isipareigojimo.
Ar tai blogai??? Nemanau. Is viso to gali isaugti “draugiskoji meile” - nelabai emociskai suzadinanti, bet pagrista siltu, patikimu, intymiu dvieju zmoniu rysiu.
Todel atsakymai i tavo klausimus butu:
1. Idealu nera. Ideala kurk pats.
2. “Aistringoji” meile baigiasi nebelikus fizinio potraukio - del amziaus (kunas keiciasi), del poreikiu kitimo, nesutapimo, rutinos ir t.t.
3. Gal nelieka aistros, bet gali likti intymumas ir isipareigojimas.
4. Toks gyvenimas
ta meilė turi keletą stadijų manau, ir po kažkiek metų bendro gyvenimo ji pakeičia stadiją arba dingsta. Todėl išsiskiria. P.s. aš irgi užaugau tik su motina. Anyway, jeigu jau nieko nebelieka - faktas reikia skirtis. Šiaip dažniausiai skiriamasi todėl, kad kažkas nueina į kairę
Comment by aurelijus March 25, 2007 @ 5:25 pmO jeigu nenueina tai netgi jeigu nieko nelieka tai būna poroj dėl vaikų, nes jų dar spėja prisidaryt tol kol tas židinys nebūna užgęsęs.
Ar galite kas nors man pateikti kokį nors idealios šeimos pavyzdį?
Ne, nes idealių šeimų NEBŪNA. Būna pavyzdinės šeimos, pavyzdžiui, mano tėvai, mano draugo tėvai
Kodėl meilė baigiasi?
Nes žmonės nesistengia… Kaip sakei pats, nesistengia kurstyti židinio.
Kodėl žmonės tuomet veda, jeigu paskui vis tiek meilė baigiasi?
Todėl, kad bijo būti vieni… Nori pabėgti nuo tėvų… Neranda kito kelio progresuoti..
Arba, kaip aš, NORI susituokti, nes taip įprasminama meilė, kuria tikima. Aš negalvoju apie pabaigą - galvoju apie meilę…
Kodėl niekas nesistengia nieko pakeisti, kodėl jie visi susitaiko su tuo?
Todėl, kad mes mėgstam sustabarėti, bijom keistis ir keisti kažką. Arba neturime jėgų - jas iššvaistome darbui/mokslam/sau/vaikams…
Nemanyk, kad viskas yra tik blogai. Tereikia pasistengti, ir viskas įmanoma. Aš, laimei, turiu pavyzdį - savo tėvus, jie pakankamai gerai sutaria ir, atrodo, yra laimingi, jei vis pasako vienas kitam “myliu tave”
Comment by ignieska March 25, 2007 @ 6:29 pmignieska> labai džiaugiuosi už tave, man tokio pavyzdžio savo giminėje rasti nepavyko…
Comment by raganosiukas March 26, 2007 @ 10:07 amraganosiukas> na, tai bene vienintelis pavyzdys ir manojoje
aisku, buna dumu, nekalbadieniu.. bet.. viskas tera smulkmenos.
Comment by ignieska March 26, 2007 @ 6:03 pmlabai labai girdeta aisku, bet : vesti reikia ne ta, su kuria gali gyventi, o ta, be kurios negali gyventi.
Comment by sirse May 14, 2007 @ 10:17 amtiesa akivaizdi - lieka puikus prisiminimai, kai viskas baigiasi (o taip, viskas baigiasi:), be to, gali isrysketi rasytojo, o dar geriau- dazytojo, na, menininko uzmojai. buna ir nukrypimu siokiu tokiu su polinkiu i politika. anyway, kaip sakai, tai- tik i gera, nes bus finigeliu. o kai bus daugiau finigeliu, galesi daugiau mergu papirkti