Filed under: Dienelės
Problemos, problemos, problemos…
Ar gi tai nenuostabus mūsų pasaulis?
NE!
Pradėjau stebėti pagal kokius žodžius žmonės iš paieškos ateina į mano puslapį ir bandysiu jiems padėti.
Ką daryti jeigu tave paliko?
Get over it. Move next.
Žinau, tą gali pasakyti jums bet kas - protingi žodžiai be jokios užuojautos. Bet būkim realistai tie kurie užduoda tokį klausimą ieško vieno iš dviejų dalykų:
- a) kaip susigražinti
- b) aš esu looseris man reikia tavo paguodos
Anyway nei vienas iš jų nėra teisingas. Jeigu paliko, vadinasi kažkas yra negerai ir susigražinti nėra prasmės, tik dar daugiau kančios. Deja, žmonės linkę į mazochizmą.
Jeigu esi looseris tai nieko negaliu padėti. Nustok vaidinti auką.
Žinai, man sakė, kad tokia kokia tau patiktų yra nevienintelė pasaulyje, susirasi kitą. Deja, aš tokiais žodžiais pats netikėjau. Dammit ir vis dar netikiu ![]()
Ar tai reiškia, kad nebūna idealių? Manau, kad būna, tik reikia pakankamai ilgai ieškoti
Kažkada girdėjau tokia istorija apie meilę, apie žmonių sukūrimą.
Kažkada senai senai gyveno labai laimingos būtybės, jos viskuo džiaugėsi diena iš dienos. Supyko dievas ir perskėlė tas būtybes į dvi dalis. Tačiau ilgainui jos išmoko susirasti viena kitą ir vėl gyveno laimingai. Tuomet dievas jas perskėlė dar sykį t.y. išviso į keturias dalis, taip atsirado žmonės. Taigi remiantis istorija kiekvienas turi po du šansus susirasti antrą pusią arba tapti pederastu
Užjauskim tuos, kurie vietoj to, kad rastų priešingos lities savo trūkstamą pusią rado tos pačios……
Ar mano patarimai nepadeda? Nepralinksmina?
Ok, ką aš darau? T.y. dariau. Geiminau, dabar visokie WoW, L2 ir .t.t galima vardinti ilgai ir nuobodžiai. Iš tiesų tai nėra gerai, nes tai pabėgimas iš realaus pasaulio į virtualų. Staiga tikrus draugus pakeičia virtualūs. Jie geresni, jie be trūkumų, staiga realias problemas, pakeičia virtualios. Galu gale, neaišku, kuris pasaulis tikras, o kuris virtualus, kadangi virtualus suteikia žymiai daugiau emocijų nei tikras. O ko gi daugiau žmogui reikia jeigu ne emocijų? (Tik nepradėkit)
Ką reikėtų daryti?
Neklausyti, depresuojančios muzikos ir negalvoti, jog tos dainos apie jus ![]()
Pakeisti aplinką, draugus. Norėčiau pasakyti, jog draugai niekur nedigsta… Deja, jie susiranda savo pusias ir nebelieka laiko jums su jūsų kvailomis problemomis…
Susipažinti su kitomis, aišku su depresuojačiu niekas nenorės susipažinti… So… STOP IT.
Žinau, kad taip staiga… kai palieka, pradedi idelizuoti tą žmogų, atrodo, kad ji neturėjo trūkumų, pradedi galvoti, ką aš padariau ne taip. Nereikia. Tu viską padarei taip, jeigu paliko, vadinasi ji negali priimti tavęs tokio koks esi. O jeigu negali būti savimi… neverta, neverta stengis, neverta būti kažkuo kitu.
Patarti visuomet lengva, bet patarimai tik gražūs ir skambūs žodžiai. Viskas ko tau reikia yra tavyje. Tau gali padėti tik vienas žmogus - TU TU TU.
Pirmyn.
13 Comments so far
Leave a comment
Leave a comment
Line and paragraph breaks automatic, e-mail address never displayed, HTML allowed:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>
Ir mane paliko
Comment by Paliktas May 22, 2007 @ 6:41 pmKas yra blogiausia, kad tada labai uzsidarai savyje, nenori su niekuo bendrauti. Aisku tada palieka ir draugai. Tada dar labiau depresuoji. Ir gaunasi toks uzdaras ratas.
Bet reikia susiimti uz kiausiu ir pakeisti savo mastyma. Pakeisti i pozityvia puse. Kaip raso autorius nereiktu klausyti “depresuojančios muzikos ir negalvoti, jog tos dainos apie jus”.
Zinoma, is tikro pasikeisti yra labai sunku, bet… (be galo banali fraze): laikas gydo zaizdas.
Mano dar nesugijo..
Nugi is tiesu paguodziantys zodziai. Man labai patiko.
Comment by memss May 28, 2007 @ 11:59 amMane irgi tikriausiai paliko, bet taip skausmingai paliko :). Pasake kad esu auksinis zmogus ir tokiu kaip as ji niekada nebesuras ir niekada tokio kaip as nebuvo sutikusi. Kazkaip juokingai skamba - nelogiskai. Jei radai toki vieninteli zmogu tu nesistengi jo palikti nesistengi jo prarasti, bet atvirksciai, bet kokiais budais imanomais, neimanomais legaliais ir nederamais stengiesi issaugoti. Bet kokia kaina. As zinau, kad esu geras, as netgi per geras jai buvau as labai daug demesio jai skyriau, ji man maziau, ji pati tai pasake iseidama, bet yra vienas bet. Bet as zinau kad ji sugriz, nes as beveik pasiunciau ja labai toli. Ta prasme as parodziau kad ja paleidziu, dabar viskas jos rankose, aisku tai paskutinis sansas. Ta prasme paskutinis pasispardymas: “Arba Taip, Arba Ne”.
Comment by gnomas August 13, 2007 @ 10:25 amO kai palieka tai galiu patarti taip - pakeiskit ka nors ekstremaliai, pakeiskit namuose ka nors, pakeiskit sukuosena, susiraskit koki nors pomegi, neprasmekit skradziai zeme - ta prasme nedinkit is kitu akiracio, bukit stiprus ir nesizeminkit. Bendraukit toliau su visais.
Mielas optimiste, norejau pasakyti mielas gnome, tu esi labai didelis optimistas.
Visos jos tokios, jos nenori taves įskaudinti kai palieka, todėl sako, kad tu esi pats šiauniausias kokį jinai yra sutikusi, bet tu skirtas ne jai… Aš irgi panašius žodžius girdėjau
Šioje vietoje moteriškos logikos tikrai negaliu pakomentuoti…
Problema su vyrais yra ta, kad jie nepastebi kada atsibota merginomis. Tu pats sakai, kad tu jai skyriai daug dėmesio, čia ir yra tavo bėda, tu atrodei jai per daug įkyrus, todėl jinai tave ir paliko. Jeigu tu ją stumi lauk, tuomet jinai eina pas tave, jeigu tu ją trauki jinai bėga. Per daug dėmesio yra blogai (deja, per mažai dėmesio irgi yra blogai). Reikia duoti joms bent truputi laisvės, pabūti tarp mūsų mergaičių pakalbėti apie savus berniukus
Ne, jinai negrįž. Jinai nusprendė, kad tu perdaug įkyrus, o jinai nori pabūti laisva, pasižaisti, jeigu jinai būtų su tavimi, jinai netektų tos galimybės.
Pasiūti nereikėjo, galima išsikirti gražiuoju… Na, bent jau teoriškai galima…
Nebūna paskutinio pasispardymo.
Kai žmones palieka antra pusė, jie nori įrodyti, kad ta antroji pusė padarė klaidą, todėl vyrai dažniausiai užsiaugina ūsus, moterys persidažo plaukus/pakeičia šukuoseną…
Žmonės keičiasi išskausmo, nes nenori prisiminti, kokie jie buvo, nes nori parodyti, kad jie yra labai šaunus ir gali gyventi be antrosios pusės. Problemos ignoravimas - nėra problemos sprendimas. Neapsimetinėkit, nėra viskas gerai kai palieka. Apsikabinkite pagalvę ir išsiverkite. Vyrai neverkia, bet užtai vyrai geria iki žemės graibymo… Velniop viską…
Bendraukite su visais, arba dar geriau susiraskite naujų draugų. Tai tikrai nebus lengva, bet nepamirškite jog gyvenimas tęsesi. Taip žinau, jeigu vėl sutiksite tą žmogų, pas jus viduje kažkas sukunkuliuos ir jūs norėsite pasiūlyti viską pradėti išnaujo… Neverta. Nesižeminkite. Bus sunku, sunku save įveikti, sunku persilaužti, bet laikas jums padės…
Mielas gnomai, aš tikrai nenoriu tavęs sumaišyti sužemėmis, tačiau manau, jog skaitytojai turi žinoti kaip būna, po kiek laiko ir tu suprasi, kad aš teisus.
Noriu palinkėti, tau sėkmingų bandymų kabinat kitas merginas, ir nepamiršk per daug dėmesio yra blogai.
Comment by raganosiukas August 14, 2007 @ 6:53 pmNa taip, raganosiukas, tu teisus. Bet as nebezadu daugiau nei vienos asaros islieti del jos, nes pakankamai jau verkiau ir prie jos ir ne prie jos. Velniop galiu pasakyti, gerai isanalizavus musu su ja santykius as patyriau daugiau skausmo nei maloniu akimirku. Ne as esu jos nevertas tai ji manes neverta, o as praejo maziau nei savaite) jau kita susiradau. As nesididziuoju tuo, taciau po to viso bendravimo as nebemoku buti vienas man reikia kazko salia saves. Aisku as zinau kad nudegsiu dar ne karta su savo tais jausmais, bet tikrai pasimokiau is to ka patyriau. As savo gyvenime nieko nekeisiu, viskas liks kaip buve. Mano sentencija: “AS ESU” ir manes niekas nepalaus.
Comment by gnomas August 19, 2007 @ 8:49 amWow aplodismestai, visa savaite net verkei
Mokytis ir mokytis man iš tavęs
Jeigu sakai, kad pasimokei, tai kodel sakai, kad nieko nekeisi? Tai nesuderinama
Kiekviena tokia pamoka pakeičia žmogų, tai neišvegiama, na nebent tu labai nori kartoti savo klaidas 
Nežinau, tikrosios tavo situacijos, bet manyčiau, kad tau reiktų priklaikyti arklius, nepersistenk rodydamas dėmesį, palik truputėli laisvės. Būtų gerai, jeigu ne tu nuo jos būtum priklausomas, o jinai nuo tavęs
O jeigu turesi kokių patarimų kolegoms visuomet ateik pasidalinti
Gal net gi noresi parasyti kokią naujiena? Ką nors sugalvosim 
Comment by raganosiukas August 20, 2007 @ 5:58 pmTaigi nerasiau paskutiniame topike kad savaite verkiau :). Yra zmoniu kurie verkia visa likusi gyvenima, taciau ne viena merga (kalbu is vyriskosios puses) nera verta asaru. Gerai, jos mus valdo, bet neiztizkim tiek, kad patys pavirstume marionetemis. Kiekvienam jo meile atrodo ideali, taciau kazkada akys atsimerkia - ne veltui yra sakoma: “meile akla” kai pradedi logiskai mastyti pradedi pastebeti daug ka, ko iki tol nepastebejai - ir trukumus ir bjaurumus, nors iki tol atrode viskas nuostabu. Po kiek laiko ateina sveikas protas (loginis mastymas, as taip ji vadinu) ir isvadina tave durniumi.
kas yra linksmiausia.
Po issiskyrimo vienas linksmas dalykas susidaro - draugai (bendri) pradeda skirstytis i stovyklas, kuris kuri palaiko. As pats jauciu, kad mane palaiko absoliuciai visi draugai ir netgi jos tevai
Man po to, kai taip su manimi pasielge, pasidare gaila to kartu praleisto pusmecio. Daugelis zenklu rodo, kad nereiketu visko uzbaigti, bet as linkstu link to, kad nukirsiu kaip kirviu (mes dar susitiksim pasikalbet, ji tipo man viska paaiskins). Aisku dabar taip sakau, bet kai susitiksim akis i aki bus visai kita situacija ir manau kad nebus taip lengva pasakyti viskas baigta antro sanso… tfu jei as teikciau jei dar viena sansa tai jau butu berods trecias… nesuteiksiu. As esu pakankamai stiprus, kad atlaikyciau bet ka. Mano problemos yra mano reikalas, jas, kad ir kokios jos butu, sprendziu pats. Sis kartas buvo siek tiek isskirtinis todel kreipiausi pagalbos i draugus, kurie man padejo sutvirteti dar labiau ir neprarasti sveiko proto…
Mes, paliktieji, esam galingi ir niekas musu nesuzlugdys. Gyvenimo sunkumai tik grudina ir tampame stipresni, zymiai stipresni uz antrasias puses. Tokie ir bukime.
Kas del naujienu rasymo, raganosiukas, tai tu cia apie ka uzsiminei?
Comment by gnomas August 22, 2007 @ 5:30 pmAs kalbejau ne apie ašaras, nes vyrai neverkia, o gal? Bet man savaitės tikrai neužteko
aš dvi savaites iš vis į moterišką pusę pažiūrėti negalejau jau nekalbant apie ….
Vėl paprieštarausiu tau, kaip būna meilė, ieškai panašumų ir privalumų, kaip išauškinti kitą pusią, kai meilė baigiasi, ieškai trukumų, ieškai kas buvo blogai, kad pateisintum tokia padėti kokioje atsidurei
Kad galėtum ją pažeminti, paniekinti 
Po to ateina tavo vidinis savivaizdis/savigarba ir visaip tave išvadina
Nemanau, jog turėtum save guosti, tuo kad jos tėvai tave palaiko. Tu tiesiog save apgaudinėji, o jie nori būti malonūs žmonės.
Aš neesu prietaringas ir netikiu jokiais ženklais, pabaiga yra pabaiga, tačiau, kaip matau tu labai nenori pabaigti
Ir susitikti neverta, neverta teikti tų šansų, nes niekas nuo to nepasikeis, taip žmonės keičiasi, bet ar taip greitai?
Džiaugiuosi, stengiesi neprarasti ramybės, bet man vis kyla abejonė, atrodo, kad tu vaidini stipru, bet toks neesi
Del naujienu, tai labai gaila, būtų mesti populiarų puslapį, turėtų būti kažkoks būdas leisti ir tau rasyti, matau, jog turi ką papasakoti
Nes aš pats neberandu tiek laiko kiek norėčiau 
Comment by raganosiukas September 3, 2007 @ 5:44 pmNa malonu
aš galėčiau parašyti ne tik šia tema :).
Aišku galbūt keliu save ir rodau kad esu stiprus bet kitems atrodo jog toks nesu, bet manęs niekas taip gerai nepažįsta kaip aš pats :). Jei man blogai tai man blogai ir tai pamato aplinkiniai, tačiau dabar yra visai kitaip - niekas iš aplinkinių negalėtų pasakyti, jog man yra blogai, kai kurie net sako komplimentus kad atrodau atjaunėjęs :D. Juokingai skamba, bet tai mane kelia dar auksčiau. nesu aš koks arogantiškas ar šiaip pasikėlęs vaikas, aš esu aš ir tuo viskas pasakyta ;).
Kartais ženklais esi tiesiog priverstas tikėti, arba bent jau sakyti, jog tai sutapimas, nes tokių dalykų atsitinka, kad ojojoj. Šiurpas pradeda krėsti. Nebuvau ir aš prietaringas bet kai pradėjo kristi tie sutapimai kažkaip pradėjau susimąstyti… Gal veltui?..
Ramybės nepraradimas tai mano gyvenimo moto. Aš jau nebemoku gyventi ramiai, man nuolatos prireikia kokio nors streso, kokios nors analizės ar šiaip ko nors kas užvestų. Tas pyktis ir neapykanta, kurią užaugino ta ***** (na čia kaip ir keiksmažodis) man padėjo pasiekti kai kurių rezultatų - pradėjau bent 3x geriau žaisti krepšinį, daugiau užsidegimo daugiau energijos ir dar daugiau noro laimėti bet kokia kaina, net rizikuojant savo sveikata… Kvailys aš? Gal ir taip, bet bent jau taip išlieju savo pyktį, o jo viduje laikyti, kaip ir kitų neigiamų emocijų, ne tik kad nerekomenduojama, bet ir draudžiama.
Norėčiau kur nors papublikuoti savo mintis, jos tikrai yra savitos ir geros. Giriu ne pats save, bet kartoju žmonių atsiliepimus apie mano parašytą knygą. Minusas tik tas kad knygą perskaitė tik 8 žmonės
bet septyni jų ją išgyrė ir įvertino puikiai, o vienas įvertino gerai. Na kad ir menkas, bet vis tiek pripažinimas… Užteks.
Comment by gnomas September 6, 2007 @ 5:46 pmGerai, tikriausiai tiek tam kartui, užsuksiu kada vėl, pabendrausim :).
perskaiciau sita jusu atviravima.ane paliko nes buvau kiaule ir siuksle, bet blogiausia kad abu vienas kita mylim tik as perdaug iskeles nosy buvau po penkiu metu santykei pasikeite ir paskutinis menuo buvo sumautas ir ji dar masto ar viska baigt nors jos nesuprantu ir negaliu patiket kad ji tokia ziauri vakr buciavomes tipo dave suprast viskas gerai siandien pasake nebusim kartu bet y akis nepasako.lb ja myliu nieko nemylejau taip jei buvau pirmas man skaudziausia kad kaip susitiki lietiesi buni apsikabines o ant ryt sako nenoriu but kartu
Comment by Ziaurei September 9, 2007 @ 11:39 pmZiaurei> Visu pirma niekam nebus gerai, jeigu tu save žeminsi ir niekinsi.
Jeigu nori rašyti tokiomis temomis būtų labai šaunu 
Comment by raganosiukas September 15, 2007 @ 7:56 pmVisi mes klystame, džiugu, kad pripažysti savo klaidas, bet vietoj to kad save žemintum, geriau žiurek ką gali ištaisyti.
Tiesa pasakius nežinau tavo amžiaus, bet… 18-30 metų laikotarpyje žmonės labai dažnai linkę keistis, nes jie ieško savęs. Ieško savo gyvenimo tikslo. Jeigu abu partneriai pasuka vienoda gyvenimo linkme labai šaunu, bet kartais… dažnai… atsitinka, kad viena ryta pabudę supranta, jog beneturi nieko bendro, ką daryti tuomet?
Nebūna taip ant ryto. Blogai prasidėjo jau anksčiau, gal jinai susirado kitą, bet nedrįso tau pasakyti?
Vyrai yra ties mukiški, moteris kalba užuominomis, damn aš jų nekenčiu už tai… Galbūt tas vakaras buvo tavo šansas pasitaisyti? Paskutinis šansas? Tačiau tu kaip visuomet buvai toks pats kvailas šiknius?
Skiaudžiausia, kai vienas žmogus nelaimingas, tačiau aukoja viska ir stengiasi išsaugoti santykius, pakeisti kitą… Tai neįmanoma.
Ar tikrai ją myli ar esi tik savanaudis egoistas šiknius? Jeigu tikrai ją myli leisi jai apsipręsti ir pasirinkti kaip jai geriau. Jeigu leisi… duosi laiko labai tikėtina, kad jinai pabuvusi viena sugrįž pas tave… Jeigu esi savanaudis egoistas, tu lysi atkakliai prie jos… ir taip ją nubaidysi ir priversi galutinai tave palikti.
Tau spręsti ko tu nori.
——————
gnomas> Šitas puslapis skirtas sėkmėms/nesėkmėms ir paskritai bendravimui tarp dvieju žmonių, jokių mokslinių terminų, tiesiog žemiška tavo ir draugų patirtis
Sakai ėmė kristi sutapimai? Nemanau, kad pasaulis pasikeitė per anktį, tiesiog pastebi tai ką nori pastebėti, kai esi įsimylėjas, nori pastebėti tik gerus dalykus, todėl blogiems neskiri daug laiko ir greitai užmiršti. Kai susipykstat viskas atvirkščiai…
Iš vienos pusės, suprantu, kartais mane pyktis irgi priverčia padaryti įvairių dalykų. Žmogus toks jau padaras, kad mėgsta dėmesį ir gauti komplimentus, todėl negaudamas jų iš merginos susitelkei į krepšinį, ko anksčiau daryti ir nelabai galėjai ir nelabai buvo tikslas
Is kitos puses nepritariu, nes vis tik pyktis yra neigiama emocija.
Labai norėčiau perskaityti tavo knygą, žinau tavo email, tai jeigu nenori viešai galim kaip nors privačiai susitarti. Nekantrauju, sudominai mane.
Siaip galeciau netgi rankrasti duoti paskaityti
turiu kopija, viena kopija atidaviau savo buvusiajai, nes jai labai patiko.
.
Comment by gnomas September 16, 2007 @ 7:33 amIs kokio miesto esi? Galbut netgi susitikti butu imanoma
[...] under: Šabloniškos istorijos Aš jau rašiau anksčiau apie tai ką daryti jeigu tave paliko: Ka daryti jei paliko merga? Ir mes ten turėjome labai šaunią diskusiją. Dabar norėčiau pakalbėti apie patį [...]
Pingback by Gražuolė ir pabaisa « Žaidimas dviems September 16, 2007 @ 12:06 pm