Filed under: Šabloniškos istorijos
Aš jau rašiau anksčiau apie tai ką daryti jeigu tave paliko:
Ka daryti jei paliko merga?
Ir mes ten turėjome labai šaunią diskusiją. Dabar norėčiau pakalbėti apie patį procesą…
shit pasidariau kažkoks moksliškas gerbiamieji mokinukai dabar apibrėžkime teorema: difrakcija tai…
Gyvenimas tai pasaka, šiuo atveju kalbu apie pasaka: “Gražuolė ir pabaisa”. Nebūtinai apie tą pasaką, bet apie bet kurią panašią… Taigi blogoji burtininkė užburė princą ir pavertė jį varle, ir vienintelis būdas jį išgelbėti, kad princesė pabučiuotų. Ar tai negyvenimiška situacija?
Blogoji burtininkė pasakė, kad tave palieka ir po to tu vaikštai lyg žemę pardavęs… Verki naktimis, keiki visus, atrodo, kad pasaulyje nebebus tokios pačios… tokios ypatingos… Skaumas puola tave, tu susitrauki kaip varlė ir vaikčiodamas nuleidęs galvą nebepastebi kiek gražių merginų aplinkui yra… Tu nepastebi jų ir jos nepastebi tavęs kaip foje sakė:
tu palikai tuos kur mylėjai
ir tuos kurie tau nepatiko
ir jie visi iš čia išėjo
nes jie taip pat tave paliko
Geras dalykas yra tas, kad dažniausiai užkeikimas neamžinas ir po kažkiek laiko atsigauni pradedi kabintis į gyvenimą…
Kada nors gyvenime atsiranda kita mergina… princese, kuri imasi gelbėtojos vaidmens ir išvaduoja tave iš kerų.
Neveltui mergina, kuri palieka vaikiną pavadinau blogąją burininke. Teko pakalbeti nesuvienu looseriu… atsiprašau, nuskriaustu užburtu princu ir visi jie pasakojo maždaug tokią pačią istoriją, visos jos pasakė burtažodį dažniausiai tapatį:
Tu esi pats šauniausias ir fainiausias vaikinas kokį man teko sutikti… Tu tikrai nuostabus. Nenusimink ir nepasiduok tu tikrai surasi ta mergina, kuri tau patiks ir bus tau skrita. Mes vis dar galime buti TIK draugais
what a shit. Jeigu jis toks nuostabus, tai kodėl jį reikia palikti? Turbūt į šitą klausimą logiško atsakymo nėra…
Bet už tai kokios emocijos!
Kokį burtažodį teko girdėti jums?
Dar reiktų pakalbėti apie tai kaip JIE palieka JAS. Galbūt kitą kartą 
Filed under: Dienelės
Kalbėkite, kalbėkite, kalbėkite…
tai ne kokio nors mobilaus ryšio tiekėjo reklama
Taip pats svarbiausias dalykas žaidžiant dviems
Kiekvienas nutylėjimas tai tarsi akmenuko įsidėjimas į batus
Bandėte eiti batais pilnais akmenu? Nelabai malonus jaustas turėtų būti…
Kiekvieną kartą, kai nutylima, pyktis vis kaupiasi, kol galiausiai prasiveržia ir tas prasiveržimas gali atrodyti be priežasties… žiūrint iš šono.
“Jeigu myli turi suprasti”, for get it, crap!
Nepažystu nei vieno žmogaus, kuris skaitytų mintis, geri draugai supranta vienas kitą iš pusės žodžio, bet tą žodį reikia pasakyti!
Kaip manote, kodėl taip dažnai griuna santuokos? Todėl, kad žmonės nemoka kalbėtis. Juk nereikia rėkti vienas ant kito, jeigu kas nors negerai, galima viską išsiaiskinti kalbant ramiai…
“Ai man nepatinka jos elgiasys, bet šį kartą nutylėsiu, kitą kartą pati supras”. Įdomu iš kur supras? Bėda ta jog tokia logika vadovaujasi pusia pasaulio… Nutylėjai veda įnepasitenkinimus.
Susižavėjimas praeina, meilė kartais baigiasi, bet tikri draugai išlieka amžinai:)
Pagalvokite apie tai
