Filed under: Dienelės
Kalbėkite, kalbėkite, kalbėkite…
tai ne kokio nors mobilaus ryšio tiekėjo reklama 
Taip pats svarbiausias dalykas žaidžiant dviems
Kiekvienas nutylėjimas tai tarsi akmenuko įsidėjimas į batus
Bandėte eiti batais pilnais akmenu? Nelabai malonus jaustas turėtų būti…
Kiekvieną kartą, kai nutylima, pyktis vis kaupiasi, kol galiausiai prasiveržia ir tas prasiveržimas gali atrodyti be priežasties… žiūrint iš šono.
“Jeigu myli turi suprasti”, for get it, crap!
Nepažystu nei vieno žmogaus, kuris skaitytų mintis, geri draugai supranta vienas kitą iš pusės žodžio, bet tą žodį reikia pasakyti!
Kaip manote, kodėl taip dažnai griuna santuokos? Todėl, kad žmonės nemoka kalbėtis. Juk nereikia rėkti vienas ant kito, jeigu kas nors negerai, galima viską išsiaiskinti kalbant ramiai…
“Ai man nepatinka jos elgiasys, bet šį kartą nutylėsiu, kitą kartą pati supras”. Įdomu iš kur supras? Bėda ta jog tokia logika vadovaujasi pusia pasaulio… Nutylėjai veda įnepasitenkinimus.
Susižavėjimas praeina, meilė kartais baigiasi, bet tikri draugai išlieka amžinai:)
Pagalvokite apie tai
2 Komentaras so far
Parašykite komentarą
Tai, kad kalbėtis būtina, supratai stebėdamas ar pat s patirdamas dialogo (ne)buvimo svarbą? Nes viena yra pasakyti “kalbėtis būtina”, tarsi iš Cosmo patarimų knygos, ir kita savu kailiu patirti, kaip žeidžia nesusikalbėjimas. Deja, ne visada lengva imti ir pasakyti. Žmogus – pernelyg sudėtinga būtybė. Moteris – įnoringa, vyras – išdidus. Kiekvienas su savais kabliukais. Kalbėtis reikia mokytis. Savaime tai neišeina.
Komentaras sukūrė ignieska rugsėjo 3, 2007 @ 11:50 amTikrai taip, nelabai linksma patirtis
Komentaras sukūrė raganosiukas rugsėjo 3, 2007 @ 4:26 pm