Daugelis mano draugų yra looseriai ir buvo palikti…
Kodėl taip atsitinka? Galima teigti, jog jie yra idealistai, ir siekia geriausio, stengiasi, ir net jeigu mergina netobula, jie aklai tiki, jog gali ją pakeisti, ir bla, bla, bla, bla… žodžiu tons of crap…
Tačiau man labiau patiko vieno humoristo pasakojimas:
Žinot, mes vyrai nemokame palikti. Kai mums pradeda nepatikti mergina, mes jos nepaliekame, o pradedame elgtis, kaip tikri šikniai, gyvuliai… Va, man buvo taip.
Draugė sako: “einu į kavinę pabendrausiu su draugėmis”,
aį: “niekur tu neini!”
ji:”kodėl?”
aš:”todėl!”
ji:”gerai”
Kitą kartą, pažadinu trečią nakties ir sakau: “Noriu valgyti, iškepk kiaušinienę” Nu po tokio cirko tai, tikrai turėtų palikti, bet ne, jinai man sako:”Gerai, tuoj” ir apsimiegojusi, keliasi, eina į virtuvę…
Okey, it was totaly crap…
Na, kai kurie santykiai tikrai būna tragiški ir jeigu tavęs nedžiugina manyčiau verta nutraukti.
Nesiūlau ieškoti kas kaltas, nes tuo momentu kalta bus priešinga pusė. Čia ji kalta, čia ji neskyrė man dėmesio… Tačiau, praėjus kiek laiko… pradedi suprasti, kad pats buvai mulkis, pats elgeisi kaip šūdas ir norėjai, kad tave už tai glostytų… Mačiau, kaip glostomas žmogus, mačiau kaip glostomas šuo, bet kad kas nors glostytų šūdą… na šito man matyti neteko….
Taigi, kartais tiesiog taip atsitinka…
Aš paklausiau savo vieno draugo, kaip tu palikai mergina, ką tu jai pasakei?
Ir jis man atsakė: “pasakiau - aš tave palieku”
aš nustebau: “Ir viskas? Jokio crapo apie tai, kad tu labai nuostabi?”
jis:”Ne, o kodėl turėčiau?”
Iš tiesų ta istorija, ne tokia jau graži, po dviejų mėnesių draugystės, jis pamatė daug dalykų, kurie jam nepatinka, tačiau dar draugavo po to… septynis mėnesius… thats real shit…
Ką gi… vyrai nemoka nutraukti draugysčių… Bet kartais reikia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą…
Ką gi… Dabar truputi apie mane.
Aš galvojau, ką čia jai pasakius, galbūt reiktų, pasakyti, kad jinai nuostabi? kad jinai man patiko? Bullshit, jeigu jinai man būtų patikusi, aš jos niekada nebučiau palikęs…
Ką aš pasakiau? Pasakiau: “Viskas baigta”
Ir viskas. Nieko daugiau.
Žinot, šiuo metu aš darau tokia išvadą: vyrai nutraukia draugystes daug rečiau (aš kalbu apie tikras draugystes, o ne vienkartinius (dukartinius) nuotykius) ir jie niekada neseka pasakų. Face the reallity. Your deaplly in shit
8 Comments so far
Leave a comment
Leave a comment
Line and paragraph breaks automatic, e-mail address never displayed, HTML allowed:
<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>
Jo vyrai nenutraukia draugysčių, jie tiesiog tave iškeičia į geresnias, o paskui, beabejo, vėl sugrįžta, va kas man teikia milžinišką pasitenkinimą -nuo vilko ant meškos, o paskui žiūrėk, vėl ant vilko, tik keliais :>
Comment by galiupaliesti October 6, 2007 @ 6:49 pmLabai jau sarkastiškai atsakai. Leisk atspėsiu, tave iškeitė į geresnę, o po to bandė grįžti?
Klausimas, kas kaltas? Tu turbūt atsakytum: “jis tikras šunsnukis, kaip jis taip galėjo, aš dėl jo tiek stengiausi”.
Aš nepateisinu, šokinėjimu. Išėjusiems negrįžti. Bet taip pat nepateisinu pasilikimo, jeigu neteikia malonumo tai go to hell.
Būkim sąžiningi, dėl ko taip atsitinka? Todėl, kad išpradžių merginos stegiasi, jos vilioja, o po to jau mano kad viskas, turiu ir daugiau nieko nereikia daryti bull shit.
Tuomet ateina kokia nors pakeliui pamato faina vaikiną ir pradeda jį vilioti. Jai pavyksta persivilioti, bet jinai vėl nustoja stengtis ir patenka į tuos pačius spąstus. Tuomet jis pagalvoja, su pirmąją praleidau tiek daug laiko, ją pažystu geriau, gal reikėtų grįžti. That then the shit happens. Ir spėkit ką? Jinai nepriima atgal, na nebent jinai tikra višta…
Kodėl jie bėga pas kitas? Dėl to dėmesio, kurį parodo mergina išpradžių, dėl to jaudulio, dėl malonaus jausmo, kuris kutena, kai pagalvoji, kad vakare su ja susitiksi.
Kodėl pradėjus ilgai draugystei tai dingsta? Kodėl jos nesistengia?
Galiupaliesti, jeigu tave paliko, tu negali kaltinti nieko kito, tik save. Ta mergina nekalta, kad parodė dėmesį, kai jam jo reikėjo. Galbūt tu vilkas, aš tavęs nepažystu, bet jinai tikrai ne meška. Jinai tik mergina, kuri moka suvilioti bet ką, bet suvilioti tai tik pirmas etapas…
Comment by raganosiukas October 7, 2007 @ 8:03 amNieko aš ir nekaltinu, kiekvienas laisvai renkasi.Yra geresnė tai yra, o kam dabar lengva :>
Comment by galiupaliesti October 7, 2007 @ 8:12 amRaganosiukas, tokiu atveju iš dalies kaltas ir vaikinas. Visada jaudina naujos pažintys, malonu, kai pamatai naują merginą, o ji dar tave vilioja.. Esama mergina, su kuria draugauji jau ilgai, tokio jaudulio jau tikrai nesuteiks. Todėl vaikinas palieka merginą dėl to trumpalaikio jausmo, žavesio, kuris užplūsta sutikus naują panelę. O paskui pamato, kad tai buvo tik laikinas susižavėjimas ir bando grįžti atgal. Pats kaltas, jei iškeičia trumpalaikį susižavėjimą į ilgalaikę draugystę.
Comment by Paliktas October 7, 2007 @ 8:42 amgaliupaliesti> Man lengva, daugeliui mano draugų yra lengva
Beje, tavo emeilo užvadinimas, tikrai graudus, kodėl tu koncentruojiesi į skausmą?
Mielai padėčiau ir tau pasiekti, kad gyvenimas būtų lengvas. Bet tam aš turiu sužinoti tavo istorija
Paliktas> Tu teisus ir tu neteisus.
Bet prieš bandymą grįžti. Kai pasirenkti, turi suprasti ką pasirinkai.
Comment by raganosiukas October 7, 2007 @ 9:18 amSantykiai yra žaidimas dviems ir todėl nebūna kalta tik viena pusė. Naujos pažintis visuomet vilioja.
BET tu neteisus. Mergina sukuria draugauji ilgai ne tik gali suteikti jaudulio, ir net gi daugiau - jinai TURĖTŲ jo suteikti. Mano požiuris never settle, never stop. Nesakau, kad visiems priimtinas, bet yra žmonių, kurie po dvidešimties vedybinių metų, atrodo kaip jaunavedžiai. Deja, žmonių, kurie po vienerių metų atrodo kaip… [apibūdinkite patys] yra daugiau….
Aš už susižavėjimą
Todėl, kad jis matai kurtas prieš gerus 2 metus, o tuo metu buvau jaunosios nihilistinės kartos pasiekėja;D O šiaip tai šiuo metu esu susitvarkiusi savo gyvenimą, taip koks jis man atrodo tobulas, pora klaidų gal būtų neprošal išsitaisyti, o į visa kita man tikrai nusispjaut;>
Comment by galiupaliesti October 7, 2007 @ 11:57 amIr kokios tos klaidos?
Comment by raganosiukas October 7, 2007 @ 2:03 pmjeigu gyvenimas butu tobulas, nereiktų nusispjaut į visą kitą, nes visko kito tiesiog nebūtų, taigi ko trūksta?
Žinot, mes vyrai nemokame palikti. Kai mums pradeda nepatikti mergina, mes jos nepaliekame, o pradedame elgtis, kaip tikri šikniai, gyvuliai… >
Comment by solne April 18, 2008 @ 7:22 pmVat man buvo lygiai tas pats, nors aš mergina. Manau, nesvarbu lytis, svarbu tai, jog dažnai esam šikniai gyvuliai tokiais atvejais. Žodžiu. Pasakiau jam, kad jo nemyliu. Pabuvom kartu, pavaikščiojom, niekas nepasikeitė. Bet kažkur dingo statusas pora(iš mano pusės). Susitikom dar ir dar. Tada pasidariau totalia kale, net pati nejaučiau. Ėjom pasivaikščiot. Jis norėjo atsiremt, apsikabint ir panašiai. O aš užsispyriau, maždaug einam ten. Kai nuėjom ten, turėjom grįžt atgal, nes ten buvo pilna paukščių š. Ždž, po to šėrėm paukščius. Vėl panašiai, jis nori artumo. O aš nukreipiu dėmesį. Negavo iš manęs šilumos. Tada buvo atostogos, negalėjom susitikt. Nusprendė, jog reik skirtis. Aš pradėjau svaigt dėl jo. Pasireiškė mano meilė. “Geresnio nėra ir pan.” Laikiau jį laikiau. Susirašinėjom sms. Tom temom. Žodžiu, niekas nepadėjo. Teko susitaikyt. Ir, kai persilaužiau susitaikiau. Žodžiu, jokios čia meilės nebuvo. Net simpatijos. Kankinau tiesiog save 6 mėnesius. Ir jį.